Njerezit jane te njejte para natyres, edukata i ben t dallohen.

www.edukimi.webs.com

teknikat e mesimdhenies

Teknikat e mesimdhenies

                                              Teknikat   e  mesimdhenjes 


                      1.TEKNIKA BRAINSTORMING   (stuhi mendimesh)-

Kjo teknikė nėnkupton bisedėn nė formė pyetje-pėrgjigjėje me nxėnės.   Gjegjėsisht , dhėnjen   nė mėnyrė tė lirė tė pėrgjigjėjeve nga nxėnėsit pėr njė problem tė shtruar .Dhėnja e mendimeve tė tilla mund tė jetė individuale,mė pas bashkim i ideve nė ēifte e nė grup. Por pėrgjegjjet   mund tė merren edhe nė formėn frontale (kur problemi paraqitet para gjithė klasės).
            aplikimit   I teknikės ėshtė e thjeshtė:Bėhet njė pyetje ,pyetje kjo e cila u mundėso nxėnėsve tė japin pėrgjigjėje tė ndryshme.Pyetja duhet tė shtrohet nė formėn qė nxėnėsit tė mos kufizohen nė pėrgjegjje. Pyetja mund tė shtrohet kėshtu:Ēfar mendoni se dini   pėr….?
Kjo teknikė mund tė aplikohet nė fazėn e evokimit,pėr tė hyrė nė temė,por,mund tė pėrdoret edhe nė fazėn e reflektimit pėr tė nxjerr konstatime e ide   pėr   njėsinė e mėsuar.

                        2.   I   N   S   R   T-SISTEMI NDERVEPRUES I SHENJIMIT PER TE MENDUARIR DHE LEXIMIN EFEKTIV
Emėri   i kėsaj teknike vjen nga anglishtja (Interactive Noting System for Effective Reading & Thinking),qė do tė thotė:Sist emi ndėrveprues   i   shėnjimit pėr tė menduarit dhe leximin   efektiv.Aplikimi i   saj pėrfshinė tri etapat e ores mėsimore.Ecuria e aplkikimit tė kėsaj teknike ėshtė:
EVOKIM:
Para dhėnjes sė tekstit pėr lexim   pjesmarrėsit udhėzohen qė gjatė leximit,nė fund tė fjalisė apo paragrafit nė tė cilin tregohet diē   duhet tė vėhen shenja .
Shenjat duhet ta kenė kėtė kuptim:
      ,,   √     “     vendoset nė fund tė informacionit qė pėr ju ka qen I njohur
      ,,   -     “     vendoset nė fund tė informacionit i cili ėshtė ndryshe me atė qė e dini ju  
      ,,   +     “       informacioni qė pėr ju ėshtė i ri, keni mėsuar diē tė re
      ,,     ?   “   informacion qė pėr ju ėshtė i pa kjartė,ose doni tė dini diē mė shumė   .
REALIZIM KUPTIMI:
1 Ipet pėr lexim tekėsti ,,…………………………………” fq………
REFLEKTIM:
2 Pas leximit pjesmarrėsit nė ēifte diskutojnė ēfar lexuan ,bisedojnė pėr informacionet e reja,krahasojnė shenjat, etj.
3 Nė mėnyrė individuale   radhit et informacioni nė bazė tė shenjave,kėshtu bėhet ,,tabela e insertit’’.Nėse reflektimi mbulohet me diskutim rreth temės,tabela e insertit mund tė ipet si detyrė shtėpie.  

                √             -               +                 ?
            Nen sejcilen shenje vendosen informacionet adekuate per shenjen.

www.edukimi.webs.com
3.DISKUTIMI   NĖ ĒIFTE DHE NĖ GRUP
Kjo teknikė eshtė e pėrshtatėshme pėr fazėn e reflektimit Nxėnėsit sė pari nė ēifte mė pas nė grup diskutohet   pjesa e lexuar shikohet nėse ka mospėrputhje nė informacione, nxirren konkluzione   krahasohen shenjat   dhe diskutohen mospėrputhjet.
Gjithėsesi   pas kėtij bashkbisedimi mėsimdhėnėsi do angazhoi   antar nga grupet pėr t dhėnė shpjegimin dhe pėrfundimet e nxjera gjatė bashkbisedimit. Njė gjė e tillė mund tė bėhet duke prezentuaar grupin udhėheqėsi i grupit,por ,angazhimi   mund tė bėhet edhe pėrmes teknikės ,,stilolapsat nė mes”.ku nxėnėsit vėnė lapsat mbi bankė dhe grupin e pėrfaqėso ai nxėnės ,lapsin e tė cilit e pėrzgjedh   mėsuesi.

                      4.SHQYRTIM KATEGORIZUES
Kėtė teknikė zakonisht e aplikojmė nė fazėn e Reflektimit. Qėllimi i kėsaj teknike ėshtė kategorizimi i njė pėrmbajtje nėpėr kategori.Numėri i kategorive mund tė jetė dy e mė shumė. Nėse marrim shembullin   e pėrmbajtjes “Bleta”,Kategoritė mund tė jenė:Sjellja,vetitė fizike, Dobia, Banimi etj.
Njė kategorizim i tillė mund tė bėhet nė lendė tė ndryshme :Gjuhė shqipe shembull njė   pėrmbajtje leximi apo njė fjali mund tė kategorizohet   nė njėsi gramatikore:emra , mbiemra ,folje ,pėremėra, ndajfolje ,lidhėza etj(shih tabelen mė poshtė.) . Kategorizimi bėhet perms tabelės e cila mund tu ipet nxėnėsve e gatėshme dhe mė pas nxėnėsit   bėjnė plotsimin e saj. Por ,kategorizimin mund ta bėjnė vet nxėnėsit   ashtu si ata mund ti ndajnė problemet nepėr kategori.   Mė   poshtė shih njė shembull tė njė tabele pėr kategorizim nė gjuhė shqipe e letėrsi.
  Pėrmbajtjet pėr kategorizim   marren zakonisht nga braistormingu me nxėnės ose nga informacionet e grumbulluara gjatė pėrpunimit tė njė tekėsti.
-Kategorizimi mund tė fillohet   nė mėnyrė individuale.
-Mė pas bėhet   rishikimi nė ēifte dhe nė grup.
-Dhe nė fund pėrmbledhja e kėtyre kategorizimeve prezentohet para klasės   nė fleta tė mėdha apo nė drrasė tė zezė.

Emra Mbiemra Pėremėra folje ndajfolje Lidhėza

     5.DRTA -   ( lexim dhe mendim i drejtuar ) dhe
Etapat e aplikimit ipen me pika nė kryerresht:
• Fillojmė   duke prezentuar   autorin e tekėstit dhe duke dhėnė udhėzime se leximi bėhet individual dhe se patjetėr duhet respektuar ndalesat nė tekėst.Pra leximi bėhet me ndalesa..Nėse fillohet kėshtu kjo pjesė paraqet EVOKIMIN.
Kjo   teknikė mbulon tri fazat e ores mėsimore.Mirėpo thelbi teknikės mbulon fazėn e
REALIZIMIT TĖ   KUPTIMIT .
• Lexohet paragrafi I pare.Kur nxėnėsit ta pėrfundoin leximin e kėtij paragrafi mbyllin tekėstin
• Pas kėtij leximi nxėnėsve u shtrohen pyetjet varsisht nga natyra e pėrmbajtjes:Si u ndiet gjatė leximit?,Ēfar kuptuat nga kjo pjesė qė lexuat?Si do tė vazhdoi tregimi apo ngjarja?Pėrse mendoni kėshtu?. Nė mes   tė pyetjeve nxėnėsve u lihet hapsirė tė mendojnė.Dhe pėrgjigjėjet e tyre duhet pranuar .
• Hapa tė njėjtė merren edhe tek leximi I pjesės 2,3… etj.  
Para leximit tė fundit shtohet edhe pyeteta : Si do tė pėrfundoi ngjarja?
• Pas leximit tė fundit pyesim: A pėrfundoi ngjarja si e menduat?,Cila ėshtė ēėshtja qė trajtohet? ,Ēfar mendoni se ėshtė mesazhi I tekėstit?. Gjatė pėrgjigjėjeve tė nxėnėsve mėsuesi duhet tė jap mundėsi qė ata tė flasin me njėri tjetėrin e jo perms mėsuesit.Kėtė mėsuesi e arrinė duke dhėnė pyetjet dhe duke miratuar pėrgjigjėjet me lėvizėje tė kokės.
      REFLEKTIM
• Mėsuesi nxjerr nė dėrrasė tė zezė mesazhet e tekėstit me thėnje tė kuptuera si:
      ,,E keqja mė e madhe ėshtė ti japėsh vet tė keqės rendėsi tė madhe” ose
                ,,Durimi ėshtė mė e madhėja trimėri”
• Reflektimi pėrfundo duke diskutuar pėr mesazhin e kėtyre thėnjeve.
________________________________________________________________________

6. DLTA –(Dėgjim dhe mendim I drejtuar)-

Dallon nga DRTA nė tė vetmin segment se tek DRTA leximi bėhet nė mėnyrė individuale,ndėrsa tek DLTA,lexon njė me zė (Arsimtari apo njė nxėnės), tjerėt ndėgjojnė .Fazat tjera janė tė njėjta.Kjo teknikė ka pėrparsi nga DRTA nė rastet kur kemi   mungesė tekėstesh,ose kur nxėnėsit nuk   i   respektojnė ndalesat   gjatė leximit.


                      7.PESVARGĖSHI-
Kjo teknikė mund tė pėrdoret nė dy faza tė ores mėsimore evokim dhe reflektim.
Ecuria e aplikimit ėshtė kjo:
1 shkruhet emir i temės,apo njė emėr qė ka tė bėjė me temėn si: Stina, Qeveria, Naimi ,Qeni etj.
2 Nėn emėr, nxėnėsit individualisht gjejnė 2 mbiemra,3 folje ,1 fjali dhe sinonimin e emrit.(shih shembujtė mė poshtė):

Emri           -         Qeni                                             -mėsuesi
2 mbiemra -         i urtė   ,i shpejtė                       - i   dijshėm,bashkohor
3 folje         -         ulurinė,   kafshon .vrapon             -arsimo,meson,edukon
1 fjali         -         Qeni i uritur ulurinė natėn       -Mėsuesi bashkohor jep dije
sinonimi     -           Besnik                                       - I popullit

3.Tek klasa e pare dhe e dytė ,emrat dhe foljet mund tė nxirren duke u shtruar nxėnėsve pyetjet:Si duket?, Ēfar pamje ka?,Ēfare ėshtė?..etj. pėr tė gjetė mbiemrat dhe
Pyetjet:Ēfar bėnė…?...pėr t gjetė foljet


                              8.KUBIMI
Qėllimi   kėsaj teknike ėshtė qė tė nzirren sa mė shumė ide pėr temėn,. Kjo teknikė pėrdoret nė fazėn e evokimit kur pėrmbajtja ėshtė e njohur pėr nxėnėsit dhe pėrdoret nė reflektim pasi ata tė kenė zotėruar njohuri pėr temėn.Varsisht nga natyra e temės mund tė pėrdoret edhe nė fazėn e realizimit tė kuptimit.
1 Prezentohet tema   (aparati i radios,pema e mollės etj)
2 Kėrkohet qė tė bėhet njė pėrfytyrim pėr temėn
3 Zbulohen 6   fazat nėpėr tė cilat do tė punohet (shkruhet nė mėnyre individuale,(nė sejcilėn faze ipen udhėzimet se ēfar duhet tė shkruhet ,dhe nė mes tė fazave   ipet hapėsirė   qė nxėnėsit tė shkruajnė, :

4 PĖRSHKRUAJE - dukjen,formėn ,ngjyren ,madhėsinė e objektit qė e kemi temė    
5 KRAHASOJE, me diē tjetėr ,nė qka ėshtė e ngjajėshme ose dallo.

6 SHOQĖROJE,tregoni ēfar u kujton,i`u lidhė ndonjė ngjarje nga jeta me tė.

7 ANALIZOJE,si ėshtė ndėrtuar prej cilave pjesė ,faza pėrbėhet ajo?

8 ZBATOJE,Ē`na duhet ,pėrse e pėrdorim?

9 ARSYETOJE,ėshtė e mire apo e keqe,pėrse?

Nė klasė tė ulėta mund tė punohet me mė pak se 6 faqet e kubit.
Ёshtė teknikė e pėrshtatėshme edhe pėr orė tė pėrsėtitjeve, pėr tė bėrė pėrseritjen nė formė tė lojės.Nė sejcilėn nga 6 faqet e kubit shkruhet nga njė pyetje ,problem i mėsimit,detyrė etj. Pastaj hudhet kubi dhe cila faqe tė bije ,trajtohet ajo pjesė apo ai problem.

9.MENDO,PUNO NĖ DYSHE,THUAJA GRUPIT
Kjo teknikė mund tė pėrdoret nė   evokim dhe reflektim.
Nga pjesmarrėsit kėrkohet tė bashkohen nė dyshe .Dhe mė pas veprohet sipas kėtyre hapave:
1 Njėri nga antarėt nė qift ka pėr detyrė tė shkruaj pėr 5 min. nė njė temė (shembull:Pėrshkruani njė rast nga pėrvoja juaj kur keni pas njė pėrvojė jo tė mire me njė burokrat),ndėrsa antari tjetėr nga ēiftet shkruan pėr njė rast   qė ka qenė nė pozitė tė kundėrt nga antari   i parė i qifti, (shembulli konkret: shkruan kur ka kryer ndonjė punė dhe ka pas njė pėrvojė jo tė mire me njė klient.).
2 Pasi tė kenė pėrfunduar tė shkruarit,dyshet shkėmbejnė pėrvojat.
3 Nė fund brenda secilit grup ,njė apo dy dyshe tregojnė pėrvojat pėr   tė cilat   kanė shkruar.

10.DITARI   DYPJESĖSH
1 Nė hapin e pare pjesmarrėsit informohen pėr atė qė do tė lexojnė ,(nė rastin konkret lexohet njė poemė)dhe qė gjatė leximit   do tė merren shėnime .
2 Mė pas u tregohet qė fleta tė ndahet nė mes me njė vijė vertikale. Ku mė pas gjatė leximit , nė tė majtė   tė faēes shkruajnė ndonjė imazh apo citat nga tekėsti ,(pjesė qė u bėnė pėrshtypje) ,ndėrsa   nė anėn e djathtė   duhet tė shkruhen komentet   : Pse jemi pėrcaktuar pėr atė citat? Ēfar iu bėri tė mendoni ? Ēfar pyetjesh keni?,(komenti pėrse u bėri pėrshtypje) etj
3 Poema lexohet duke u ndalur ,pėr tė shkruajtur sė paku katėr here deri nė fund .Koha e leximit deri nė fund ėshtė 20 minuta.
4         Tė njėjtin lexim e bėnė edhe vet mėsuesi
5 Nė fund tė leximit kėrkohen vullnetar (2,3 veta) qė tė japin komentet e tyre .Pas leximit tė pjesės qė u ka bėrė pėrshtypje ,vullnetarėt pyeten: Pse u tėrhoqi vėmendjen kjo pjesė?,Ēfar u bėri tė mendoni?.
6 Pyetet nėse ka ndonjė tjetėr qė e ka zgjedh tė njėjtėn pjesė ,Pyetet: A ka ndonjė arsyre tjetėr qė e ka zgjedh atė pjesė?
7 Nė fund vet   trajnuesi(mėsusi)   jep 2 komente   tė vetat tė nxjerra gjatė leximit qė ai ka bėrė .
8 Leximi i pjesėve mund tė bėhet duke u ndalur   pas   ēdo pjese tė lexuar pėr t`   plotsuar ditarin dhe pėr tė shtruar pyetjet mėsuesi.
9 Dhe krejt nė fund shtrohen tri pyrtje pėr pjesen:
1. Ēfar pyetjesh kanė mbetė pa pėrgjigjje?
2. Ēfar do tė mbani mend nga ky material?
3. Cili ėshtė mesazhi mė i rendėsishėm?
Kėtyre pyetjeve u japin   nxėnėsit pėrgjigjėje nė formė braistormingu.


                    11.DITARI   TRIPJESESH

Kjo teknikė ėshtė e bazuar nė ditarin dypjesėsh.
I vetmi dallim tek ditari tripjesėsh kemi plotsimin e shtyllės sė tretė tė ditarit.Kėshtu pėrderisa tek ditari dypjesėsh kemi shtyllėn e majtė,(nė tė cilėn shkruhet pyetja, detyra,citati etj.)   dhe shtyllėn e djathtė,( nė tė cilėn   ipet pėrgjigjėja, bėhet zgjidhja e detyrės,ipet   komenti etj). Tek ditari tripjesėsh kemi shtyllėn e parė,shtyllėn e mesme,(   tė dytė) dhe shtyllėn e tretė nė tė cilėn bėhet arsyetimi i mendimit,pėrgjigjjes,bėhet prova e detyrės, bėhet vizatimi   ,skema etj.

Pyetja Pėrgjegje Argumenti

Detyra Zgjidhja Prova

        12.SHKRIM   I   LIRĖ ( 10 min.)

Realizohet   zakonisht nė reflektim por mund tė realizohet edhe nė evokim. Nxėnėsve u ipet njė temė apo,u shtrohet njė pyetje dhe ata jan tė lire tė shkruajnė rreth saj.
1 Shkruhet nė mėmyrė tė lire rreth temės
2 Lexohet nga njė shkrim prej sejcilit grup
Njė shkrim i lirė dhe njė ese dallojnė nė mes vete nė faktin se tek shkrimi I lire   nxėnėsve u ipet titulli i temės apo problemi dhe ata janė tė lire tė shkruajnė rreth atij problemi.Ndėrsa eseja ėshtė njė shkrim i orientuar nga mėsuesi.Orientimi bėhet me anė tė njė pyetjeje dhe kėrkesės pėr argumentim ,arsyetim tė mendimeve.


                        13.ESE ( 10 min.)
              Ipet njė pyetje qė pjesmarrėsit ti japin   pėrgjigje.Pyetjes gjithėherė duhet ti shtohet edhe pjesa qė kėrko argumentimin e qėshtjes.Pra eseja ėshtė njė shkrim   i argumentuar mbi njė problem,qeshtje etj.Pyetja shtrohet pėrafėrsisht kėshtu:
-Cilat janė ngjarjet sot,qė do ti dukeshin tė ēuditėshme njė bashkėkohėsi tė MarkoPollos?Arsyetoje pse do ti dukeshin tė quditėshme:
              Disa nga kėto shkrime lexohen dhe diskutohen

www.edukimi.webs.com
                    14.LEKSIKONI I PĖRPARUAR ME PARAPERGATITJE TE NXENESVE

Kjo teknikė nė formė ciklesh kalon nė mėnyrė tė pėrsėritur nėpėr strukturėn ERR.Por vendi i saj ėshtė nė etapėn   realizim Kuptimi.
1 Pjesmarrėsit bashkohe nė dyshe
2 Secila dyshe duhet tė bėjė njė listė tė tė gjitha gjėrave qė ata i dine pėr problemin
(kjo bėhet pėr kėtė keni 4 minuta kohė).
3 pas katėr minutash ,mėsuesi u thotė dysheve qė t’ua tregojnėedhe tė tjerėve nė grup ato qė kanė gjetur,idetė shkėmbehen brenda grupit .
4 Shkruhet nė dėrrasė tė   zezė njė listė me mendimet e nxėnėsve
Para leximit, nxėnėsit udhėzohen qė gjatė leximit ta pėrcjellin listen e ideve dhe tė shtojnė ide tė reja nė listė.
5 fillohet me leximin e   pjesės sė   parė tė leksionit.
6 Mbahet lista pėrpara kur   lexohet .
7 Pas leximit rishikohen listat ,nėse ka gjėra qė janė lexuar dhe i kemi   nė listė dhe cilat janė gjėrat e reja qė janė mėsuar   radhiten   nė listė.
Nėse   pjesėt e leximit nuk kanė ndonjė shkėputje logjike, vazhdohet kėshtu me lexime dhe me plotsimin e listės sė ideve deri nė fund tė mėsimit .Por nėse kemi   problem tė ri,shkėputje logjike nė njėsinė mėsimore ,atėherė   rifillo procesi, duke angazhur prap ēiftet , pėr t’ formuar listė tė re ideshė:
8 Duke punuar nė dyshe ,ju lutem rendisni ato qė dini rreth kėtyre ēėshtjeve. Pėr kėtė keni 3 minuta kohė .
9 Pas tre minutash mėsusi u kėrkon nxėnėsve tė mos shkruajnė mė dhe fton disa prej tyre tė flasin pėr   idetė qė kanė shėnuar.
10 Pastaj mėsusi u kėrkon nxėnėsve tė lexojnė me vėmendje pjesėn tjetėr tė leksionit,duke pasur para   listen e tyre tė ideve.
11 Pas leximit   krahasohet lista e ideve me ato qė u thanė nė lexim.

12 Nė fund nga grupet kėrkohen vullnetar   pėr tė dhėnė disa nga idetė e tyre .Kėshtu bėhet prezentimi i asaj qė ėshtė mėsuar.


15.RUAJE FJALEN E FUNDIT PER MUA
Kjo teknikė krijo mundėsi pėr tė diskutuar rreth njė tekėsti tė lexuar.Andaj kjo teknik realizohet nė fazėn e REALIZIM KUPTIMI.
3 Nxėnėsit udhėzohen qė gjatė leximit tė tekėstit tė pėrcaktohen pėr njė apo mė shumė pjesė   qė   pėr   ata janė mė interesante.
4 Pjesėt e zgjedhura dhe numri i faqes ku ėshtė marrė pjesa shkruhen nė njė fletzė,ndėrsa, nė anėn tjetėr tė fletės shkruhet njė koment pėr citatin(pse e ka zgjedh atė pjesė, cili ėshtė mesazhi ,rendėsia etj.).
5 Njėri nga nxėnėsit e trego faqen ku e ka zgjedhė pjesėn , e lexon atė , ndėrsa tjerėt e pėrcjellin nė libėr gjatė leximit.
6 Pas leximit tjerėt diskutojnė rrethė citatit
7 Nė fund tė diskutimit nxėnėsi i cili ėshtė pėrcaktuar pėr pjesėn , lexon komentin e tij pėr atė citat.Pas leximit tė kėtij komenti nxėnėsit tjerė nuk kanė tė drejtė tė japin komente shtesė.
8 E njėjta ecuri e leximit tė citatit,dhe komentimit praktikohet edhe tek nxėnės tė tjerė.

16.TABELA E KONCEPTEVE
Kjo teknikė ėshtė e rendėsishme pėr pėrpunimin e pėrmbajtjeve   me tre e mė shumė kategori gjėra tė cilat mund tė krahasohen.Zakonisht kjo teknik aplikohet nė fund tė ores mėsimore (Reflektim) ,por kjo mund tė pėrdoret edhe   nė fazėn e evokimit, nė orė pėr pėrsėritje etj..
1 Mėsuesi i udhėzo nxėnėsit si tė formohet tabela ,ose tabela u ipet e gatėshme.
2 Nė rreshta tė tablelės radhiten gjėrat qė krahasohen: (arsimtari, mjeku ,artisti) ,(Qyteti, qyteza, fshati), etj.
3 Ndėrsa nė kolona vendosen tiparet qė krahasohen: (kualifikimi,niveli   pagave,knaqėsia nė punė),(Zhvillimi,popullsia,prodhimet,shqetsimet etj).
4 Krahasimet bėhen   duke shkruajtur   mendimet tona   brenda katrorėve tė kolonave
Ndiē shembullin nė tableėn mė poshtė:


Kualifikimi Niveli i pagave Knaqėsia nė punė
Arsimtari
Mjeku
Artisti

Tabela e koncepteve mund tė pėrdoret kur nga nxėnėsit diskutohen kategori   tė cilat mund tė krahasohen,Nė kėto raste mėsuesi   vizato njė tabelė nė drrasė tė zezė   dhe nga pėrgjigjjet e nxėnėsve i radhitė idetė e tyre   simbas kategorive.


                        17.COPĖZAT   E PĖRZIERA

Kjo teknikė mund tė bėhet nė fazėn e evokimit .Copėzat e pėrziera nėnkupton teknikėn ku nxėnėsve i’u ipet   njė fjali e ndarė nė letėrza, nė copėza fjalėsh, pėr tė radhitur ato   dhe pėr tė formuar me to njė fjali. Nė gjuhėn shqipe mund tu ipen fjali anekdota, definime etj. tė paradhitura deri nė fund nė mėnyrė qė ato sipas kuptimit logjik, lidhjes shkak-pasojė tė radhiten nga nxėnėsit. Ndėrsa ,nė matenatikė mund tu ipet nje figure gjeometrike(katror) i prerė nė figura tjera, kombinimi i tė cilave na jep figurėn qė kėrkohet(katrorin).  
Kjo teknikė   ėshtė e ngjajėshme por edhe dallo nga teknika   dora e verbėr . Dora e verbėr ka tė bėjė me radhitje tė tekėsteve mė tė gjata:vjershave,pėrrallave,poemave etj. Pėrmbajtjet e tė cilave nuk kan ndėrlidhje   tė domosdoshme.Ndėrsa copėzat e pėrziera pėrbėjnė njė pėrmbajtje tė ndėrlidhur por tė pa radhitur.

18. DORA E VERBЁR
Ėshtė teknikė e cilai takon fazes realizim kuptimi.Ecuria:
1 Ndarja e nxėnėsve nė grupe
2 Mėsimi (vjersha,prralla, poemaetj.)ėshtė e ndarė nė copėza
3 Sejcilit nxėnės I ipet njė pjesė e mėsimit.Nėse ka mė shumė pjesė mėsimi se nxėnės nė grup,ndonjė nxėnėsi I bien nga dy pjesė mėsimi
4 Ēdo nxėnės lexo materialin e vet nė mėnyrė qė tė jetė nė gjendje qė antarve tjerė tė grupit tu flas pėr atė pjesė.
5 Antarėt e grupeve punojnė nė radhitjen e materialit(organizimin e tij),duke e analizuar secili pjesėn e vet dhe duke bėrė pyetje pėr pjesėt e tjera
6 Nxėnėsit   diskutojnė nėse materiali ėshtė radhitur si duhet ,nėse ka mundėsi ndryshimi   nė radhitje etj.
7 Sejcili grup nė mbėshtetje tė pėrmbajtjes sė mėsimit tė radhitur nxjerr sipas dėshirės njė titull pėr mėsimin
8 Nėse mėsimi nuk ėshtė I gjatė(shembull ėshtė vjershė),nga kryesues tė   grupeve lexohet titulli I vendosur dhe mėsimi ashtu si ėshtė   radhitur ,Dhe mė pas mėsuesi lexo titullin dhe radhitjen origjinale
9 Nėse mėsimi ėshtė I gjatė mėsuesi drejtpėrdrejtė zbulo titullin e mėsimit ,lexo pjesėt sipas radhės sė pjesėve   .Ndėrsa   grupet kontrollojnė nėse ata kanė bėrė radhitje tė drejtė.

19. ANALIZA E TIPAREVE SEMANTIKE
Kjo teknikė ėshtė e ngjashme me teknikėn Shqyrtim kategorizues por dallon nga ajo ngase krahasimet te kjo teknikė bėhen duke pėrdor shenjat:   + po,   - jo , ? nuk di. Pėrdoret pėr t` krahasuar   gjėra tė cilat mund tė kategorizohen..Zakonisht kjo teknik aplikohet nė fund tė ores mėsimore (Reflektim) por edhe   pėr orė tė   pėrsėritjeve etj..Mė poshtė njė shembull krahasimi me teknikat e mėsuera:
VENDOS SHENJAT : (   + Pėp vendndodhje tė saktė,   - pėr tė pasaktė,   ? nuk di )




                    20.M
ЁSIMDHЁNJA E NDЁRSJELLTЁ
                      Kjo teknikė   pėrdoret nė fazėn e realizim kuptimit.
1 Formohen grupe nxėnėsish me po aq antar sa edhe ka pjesė mėsimi(4,5,6)
2 Mėsuesi   u jep udhėzime nxėnėsve se si do tė punohet
3 Leximi bėhet   me ndalesa   pas sejcilės pjesė
4 Lexojnė tė gjithė antarėt e grupit pjesėn e pare
5 Njė antar I grupit luan rolin e mėsuesit,puna e tij ka tri role: 1). shpjego kuptimin e pjesės sė lexuar,2).jep pėrgjegjje,sēarime nė pyetjet e antarve tė grupit , 3)bėnė njė pyetje pėr antarėt tjerė tė grupit
6 Mėsuesi i grupit pėr   leximin paraprak cakton njė antar tjtėr tė grupit si mėsues pėr leximin vijues
7 Lexohet pjesa e dytė nga tė gjithė antarėt e grupit
Vazhdohet njėjtė si nė pjesėn e pare
Version i shkurtuar i teknikės
1 Nxėnėsit informohen qė do tė lexohet i tėrė mėsimi nė mėnyrė individuale,por qė mė pas sejcili do t` ua shpjegoi tė tjerėve pjesėn qė do ti caktohet
2 Sejcili nxėnės lexo   mėsimin
3 Tekėsti i cili do tė mėsohet nė libėr   ndahet nė pjesė sipas paragrafeve,tėrsive logjike .
4 Secili nxėnės sipas radhės   merr   pjesėn e radhės pėr shpjegim.
5 sipas radhės sė pjesėve , nxėnėsit shpjegojnė pjesėn e vet
6 Puna mund tė bėhet nė grupe nėse grupet kanė antar aē sa ka pjesė mėsimi ,por nėse mėsimi ka shumė pjesė tė shkurtėra mund tė punohet edhe me gjithė klasėn.
21.TABELA-T (organizues grafik)
faza reflektim,ndonjėherė edhe nė evokim.
Ėshtė njė grafik pėr tė mbajtur , mbledhur   dhe kategorizuar shėnime gjatė njė diskutimi,apo mėsimit tė ndonjė pėrmbajtjeje tė re, ku pėrgjigjjet e argumentet janė binare. Tabela ndahet nė dy pjesė   nė tė majtė shkruhen argumentet pro ,pėrparėsitė,tė mirat e njė dukurie a fenomeni . Ndėrsa nė tė djathtė   shkruhen argumentet kundėr, mangėsitė.

Arg.pro kulturės pėrėndimore nė kosovė Arg.kundėr   kulturės pėrėndimore nė kosovė

22.PARASHIKIM   NEPERMJET FJALEVE KYQE
Kjo teknikė aplikohet nė fazėn e evokimit dhe ėshtė e pėrshtatėshme pėr lidhjen emocionale tė nxėnėsit me njėsinė e re mėsimore.Ecuria e pėrdorimit tė kėsaj teknike ėshtė:
1 Caktohen katėr terma qė pėrdoren shpesh brenda mėsimit,fjalė kyqe tė mėsimit.Nga kėto fjalė nxėnėsit(pėr 5 minuta) thurin njė ngjarje,apo fjali me kuptim ku pėrfshihen kėto katėr terma.
2 Mė pas nxėnėsit nė dyshe shkėmbejnė ngjarjet e thurura,apo lexohen disa nga kėto krijime tė nxėnėsve para gjithė klasės.
Shembull:Fjalėt kyqe tė njė mėsimi nė edukatė qytetare mund tė jenė: qytetar, shtet, tė drejtat ,kushtetutė   etj.Nga lidhja e   kėtyre fjalėve nxėnėsit do tė formojnė nga njė fjali me kuptim.si: Shtetet qė kanė kushtetutė i   ofrojnė ēdo qytetari tė drejta tė barabarta. Ose Kushtetuta e shtetit   garanto tė drejtat e qytetarve.
Me kėtė teknikė nė pjesėn e realizimit tė kuptimit kėmbehet lehtė teknikaTabela e parashikimeve


23.TABELA E PARASHIKIMEVE
Aplikohet nė fazėn e realizim kuptimit, konkretisht pėr pėrpunimin e njėsisė sė re mėsimore.e pėrshtatėshme pėr pėrpunimin e pėrrallave,por edhe pėrmbajtjeve tjera.Ecuria e aplikimit:
1 Tekstin e ndar nė pjesė e lexon mėsuesi ose ndonjė nxėnės  
2 Nxėnėsit e vizatojnė tabelen e koncepteve ose ajo u ipet e gatėshme  
Ecuria e punės paraqitet   mė poshtė:
1 Nxėnėsit lexojnė pjesėn e pare tė mėsimit
2 Pastaj plotsojnė pjesėt 1,1 tė tableės
3 Lexohet pjesa e dytė e leximit
4 Pastaj plotsojnė pjesėt 2,2,2 tė tableės
5 Lexohet pjesa e tretė dytė e leximit
6 Pastaj plotsojnė pjesėt   3,3,3 tė tableės
7 Pas leximit tė fundit plotsohet katrori i fundit 4
Pjesa Ēfar mendoni se do tė ndodh? Ēfar provash keni?
Ēfar ndodhi nė kėtė pjesė tė leximit
I 1 1 2
II 2 2 3
III 3 3
4

.                      
                      24.DISKUTIM   PĖRMES SHQYRTIMIT TĖ PĖRBASHKĖT

1 Aplikohet nė fazėn e reflektimit.Ka si qėllim nxitjen e nxėnėsve qė tė diskutojnė pėr njė pėrmbajtje tė mėsuar nė atė orė mėsimore.Ky diskutim bėhet nėn udhėheqjen dhe drejtimin e mėsuesit,duke pėrcjellė kėta hapa:
1. Nė drrasė tė zezė formohet njė skemė   duke u bazuar nė ulėset e nxėnėsve .Nė kėtė skemė shkurtimish shkruhen pėrgjigjėjet e nxėnėsve.Qėllimi I kėsaj skeme ėshtė tė paraqitet angazhimi I nxėnėsve gjatė diskutimit,pork y qėllim zbulohet tek pas pėrfundimit tė diskutimit.
2. Bėhet njė pyetje nga mėsuesi,ndėrsa nxėnėsit ftohen qė pėr dy minuta tė shkruajnė pėr pėrgjigjėjen nėmėnyrė vetjake.Pas dy minutash ftohen nxėnėsit qė ti japin idetė e veta.
3. Nėse ka pėrgjigjėje tė kundėrta nga dy nxėnės   atėher ftohet njė nxėnės I tretė tė jap mendimin e tij me cilėn pėrgjigjėje pajtohet dhe pėrse.
4. Nga nxėnėsit kėrkohet qė pėrgjigjėjet tė argumentohen
5. Mėsuesi nuk jep vet pėrgjigjėje dhe nuk pėrkrah njė mendim kundrejt tjetėrit.
6. Argumentet qė dalin nga nxėnėsit pėrsėriten herė pas herė nga mėsuesi.
1 Nė tė njėjtėn mėnyrė vazhdohet me pyetje tjera.

25.DI / DUA TĖ DI / MĖSOJ .
Ėshtė njė teknikė e cila pėrfshinė tri etapat e ores mėsimore ,por qė ėshtė vendosur nė fazėn realizim kuptimi.[shtĖ e lehtė dhe e pėrshtatėshme qė tė aplikohet pėrgjatė structures ERR .
2 Nė drrasė tė zezė vizatohet njė table e ndarė nė tri pjesė:
3 Shtrohet tema qė do tė pėrpunohet
4 Plotsohet tabela:

                      25.DI /DUA TĖ DI/ MĖSOJ

                      Pėrfshinė fazėn e evokimit.Kėtu merren dhe shkruhen idetė e nxėnėsve pėr atė qė dine pėr problemin,qė kanė paranjohuri. Nxėnėsit bėjnė pyetje pėr problemin,pyetjet shkruhen nė kėtė pjesė
Pėrfshinė fazėn e reflektimit.Kjo pjesė plotsohet pas leximit tė tekėstit
1 Ipet tė lexohet mėsimi nga tekėsti.(leximi I mėsimit   pėrfshinė fazėn realizimit tė   kuptimi)
2 Pas leximit nxėnėsit pyeten nėse kanė gjetė pėrgjigjėje   nė pyetjet e bėra nė pjesėn e tableės ,,DI” .Nėse ka pėrgjigjėje, ato shkruhen nė pjesėn ,,MĖSOJ”
3 Nė pjesėn mėsoj shkruhen edhe   informacionet e reja qė nxėnėsit I kanė marrė gjatė leximit.


                      26.   RRJET I DISKUTIMIT

Realizohet nė reflektim.Sipas kėsaj ecurie :
1 Nė drrasė tė zezė shkruhet njė pyetje me mundėsi tė pėrgjigjėjes :   PO ose JO.(A ėshtė e nevojėshme qė qeveria tė marr masa emergjente   pėr ta luftuar ndotjen?)
2 Ēiftet   bėjnė ndarjen e fletės nė dy pjesė (si mė poshtė:)

                    PO           JO

3 Nė pjesėn ,,Po” randiten pėrgjigjėje   dhe argumente pėrse duhen tė merren masa emergjente.Ndėrsa nė pjesėn ,,Jo” argumentohet pėrse nuk duhet tėmerren masa emergjente .
4 Secili ēift bashkėpuno me njė ēift tjetėr ,diskutojnė,krahasojnė dhe shtojnė arsye tė reja nė listė.
5 Gjithė nxėnėsit   e klasėn lėvizin pėr t`formuar tri grupi nė tri kėnde tė klasės:Ata qė janė pėr ,,Po” , ,,Jo” dhe ata qė janė tė pavendosur.
6 Nxėnėsit nė grupet ,,Po” dhe   ,,Jo” pėr 5 min.diskutojnė pėr tė pėrgatitur argumentet e tyre pėr ta forcuar pozicionin qė e mbajnė.
7 Nga njė udhėheqės i grupeve pėr tre minuta jep argumentet e grupit.
8 Hapet diskutimi nė mes antarve tė grupeve ,bėhet njė debat.Nė kėtė debat mund tė angazhohen edhe grupi   i pavendosur.
9 Nėse ka nxėnės qė i kanė ndrruar bindjet e tyre mund ta e ndrrojnė vendin nga njėri nė tjetėrin grup.
10 Nė fund   pas debatit secili grup cakto njė antar   qė t`pėrmbledhjė qėndrimet e grupit.


                      27.TĖ LEXUARIT NĖ DYSHE (nė bashkėpunim)

Eshtė njė teknikė e pėrshtatėshme   pėr pėrpunimin e pėrmbajtjeve e materialeve me shumė faktografi.Pjesė tė ndryshme tė kėsaj teknike pėrshtaten me faza tė ndryshme tė   struktures ERR.Megjithkėtė kjo teknikė i takon fazes sė realizim kuptimit.
1 Nxėnėsve u kėrkohet qė tė zgjedhin nga njė partner pėr ēift ngase gjith puna do tė bėhet nė bashkpunim tė   ēifteve .
2 Duke i numruar ēiftet ( 1,2,3,4) secilit ēift nė klasė i caktohet numėri 1 deri 4. Kjo bėhet ngase mėsimi ėshtė i ndarė nė 4 pjesė dhe secili ēift duhet ta e mėsoj pjesėn me numėr pėrkatės.
3 Ēiftet informohen se leximi do tė jetė i vaēantė.
Atyre u ipen kėto udhėzime :
1. Dy antarėt e ēiftit do ta lexojnė nė mėnyrė individuale   gjithė tekėstin qė iu ėshtė dhėnė. Megjithėse ,secili   ēift pjesėn e vetė tė tekėstit e ka tė ndarė nė dy pjesė .
2. Pas leximit ,   pjesėn e pare tė tekėstit ka pėr detyrė ta shpjegoi   nxėnėsi A i ēiftit , ndėrsa nxėnėsi   B i bėnė pyetje   A-sė pėr tė njėjtėn pjesė
3. Nė pjesėn e dytė tė tekėstit rolet ndrrohen :Nxėnėsi B ėshtė raportues dhe pėrgjigjedhėnės ,ndėrsa nxėnėsi A ėshtė pyetės.
4. Nxėnėsit duhet tė sigurohen se e kanė mėsuar mire pjesėn, ngase mė vonė   nė grupe do tė jenė raportues tė pjesės sė vet.
5. Meqė numėri I lexuesve dhe raportuesve ėshtė I madhe kėrkohet qė leximi dhe raportimi tė jetė me zė tė ulėt.
4 Fillon puna lexim ,raportim ,pyetje ,pėrgjigjedhėnje ,         mė pas
5 Ēiftet do ta e paraqesin pėrmbledhjen e pjesės sė tyre nė fletė transparente
6 Duke filluar nga pjesa e pare e artikullit ,nga njė ēift nga secila pjesė,do tė dal dhe do ta paraqes   pėrmbledhjjen e pjesės sė vet para gjithė klasės.Edhe nėse vetėntar i qiftit prezenton ,duhet te dalin para te tjereve te dy antaret.m njėri a                   

                   
 28.XHIGSOU OSE NDERTHURJA 1

Ėshtė   njė teknikė e cila pėrfshinė tri etapat e ores mėsimore nė cikle. Ecuria:
• Nxėnėsit ndahen nė grupe me 4 antar,ata brenda grupeve   numėrohen   1,2,3,4 nė mėnyrė qė secili grup   tė ketė antarėt   1 deri 4.
• Nxėnėsit njoftohen pėr mėsimin qė do ta mėsojnė ,,Lakuriqėt janė tė bukur dhe kryejin veprime tė mira” .Gjithashtu nxėnėsit informohen se: nė fillim artikulli ėshtė i ndarė nė katėr pjesė dhe   nxėnėsit   qė kanė nr.1 janė pėrgjegjės qė ta mėsojnė mire   pjesėn 1,dyshat pėr pjesėn 2 e kėshtu me radhė. Mirėpo, qėllimi pėrfundimtar do tė jetė qė secili nxėnės ti mėsoi katėr pjesėt e   pėrmbajtjes.
• Tani nxėnėsit lėvizen: 1-shat ulen bashk,2-shat ulen bashk e kėshtu me radhė.Nėse ka mė shumė se 4, 1-sha,2-sha ,ato grupe prap ndahen . Pra qė nė grupe tė mos ketė mė shumė se katėr antarė.
• Nxėnėsit njoftohen se grupet e formuara tani quhen grupe ekspertėsh ,ndėrsa grupet fillestare quhen grupe familjare apo tė bashkėpunimit.
• Grupet e ekspertėve duhet ta e dine qė   pas   mėsimit tė pjesės(pas 10 deri 15 minutash) do tė kthehen nė grupe familjare dhe atje do ua shpjegojnė pjesėn qė e kanė mėsuar ,antarėve tjerė tė grupit familjar.
• Grupet e ekspertėve tani fillojnė bashkarisht ta mėsojnė pjesėn   e tyre , diskutojnė pėr pjesėn dhe shkėmbejnė pyetje nė mes vete pėr materialin .
• Kur grupet e ekspertėve mbarojnė punėn , nxėnėsit kthehen nė grupe familjare dhe vazhdohet:
• Secili antar i grupit familjar (1deri 4) ,sipas radhės shpjego pėr tjerėt pjesėn e vet,kėshtu kompletohet shpjegimi i gjithė pėrmbajtjes (4 pjesėve tė saj).
• Kur njėri antar i grupit   shpjegon , tjerėt mbajnė shėnime ,i shkruajnė pyetjet apo pakjartėsitė qė kanė.Kėto pyetje ia drejtojnė ekspertit tė pjesės pėrkatės.Dhe nėse prap mbesin pakjartėsi kėrkohet ndihmė nga eksperti i grupit tjetėr.

                      29.RISHIKIM ME RIGRUPIM

Mund tė pėrdoret nė:(Reflektim,orė tė pėrsėritjeve)
Secilit grup i ipet njė fletė ,nė tė cilėn   shtrohet njė mėsim,   detyrė,pyetje apo problem.Pastaj, kur grupet ta kryejnė   punėn nė fletėn e vet, fletat pėrcillen nga njėri grup tek tjetėri derisa tė gjitha grupet t`i shkruajnė mendimet e tyre pėr temėn apo ti plotsojnė mendimet qė i kanė dhėnė grupet tjera.

www.edukimi.webs.com
                      30.       NDERTHURJA 2   OSE FLETEKSPERTI

Ndėrthurja 2, dallo nga ndėrthurja 1, pasi kjo ėshtė mė shumė e drejtuar.
1 Shpjegoni se do tė mėsohet njė mėsim i ri ( Drith apo miser)
dhe qė ky i mėsuar do tė jetė nė bashkpunim ,ku sejcili do tė jetė ekspert i njė pjese tė atij tekėsti dhe atė pjesė do t` ua mėsoj tė tjerėve nė grup, nė fund sejcili do tė   jetė pėrgjegjės pėr mėsimin e gjithė tekėstit.
              Formohen grupet me 4-5 antar(grupet fillestare
1 Shpėrndahet fletat me pyetje (FLETEKSPERTAT), zakonisht me 4 pyetje.Sipas rregullit secili antar nė grup tė ketė fletekspert tė ndryshėm nga tė tjerėt me numėr rendor 1,2,3 ose 4.Kėshtu   fleteksperti ia cakto secilit antar pjesėn e mėsimit   ku ai do tė jetė mė i angazhuar gjatė leximit(do tė jetė ekspert i asaj pjese).Pyetjet tė jenė tė radhitura sipas niveleve tė Blumit .
2 Shpėrndahet mėsimi pėr lexim. Sejcili pėr kohė tė caktuar(sipas gjėrsisė sė mėsimit) e lexo gjithė mėsimin ,por vėmendje i kushto pjesės ku gjenden pėrgjigjėjet nga fleteksperti i tij.
HAPI I DYTĖ
3 Formohen grupet e ekspertėve.Antarėt me numėra tė njėjtė tė fletekspertave   bashkohen sipas numėrave.
4 Grupet ekspert pėr kohė tė caktuar do tu japin pėrgjigjje pyetjeve nga fleteksperti,do tė diskutojnė dhe do tė mbajnė shėnjme pėr pėrgjigjėjet.
5 Mėsuesi e pėrcjell punėn e grupeve ndihmo ata me sēarime tė nevojėshme.
6 Ekspertėt kthehen nė grupe fillestare ,ku sejcili sipas radhės sė numėrave tė fletekspertėve , pėr 5 minuta jep pėrgjigjėje nė pyetjet e fletės sė tij.   Ecuria e till kompleto kuptimin e tė gjitha pjesėve tė mėsimit.
7 Tė tjerėt tė cilėt e kanė lexuar   gjithė tekėstin mund tė pyesin apo tė kėrkojnė hollėsi pėr ndonjė   pakjartėsi.


                    31.TRYEZA E RRUMBULLAKĖT

Kjo mund tė bėhet nė fazėn e reflektimit.
Eshtė njė teknikė bashkpunuese ,me   tė cilėn merren ide nga antarėt e grupeve pėr njė ēėshtje.Letra e cila mban tė shkruar(nė fund tė fletės) njė qėshtje,emėr etj. pėrcillet me radhė ,nga e majta tek antarėt e grupit tė cilėt shtojnė idetė pėr problemin.Sejcili antar pasi shkruan idetė e tij pėr problemin e palon pjesėn ku ka shkruar (qė tė tjerėt most a lexojnė),dhe e pėrcjell fletėn tek partneri nė tė majtė.Ėshtė   mire qė mos tė shkruhet me njė ngjyrė lapsi ,por secili antar I grupit tė ketė lapsin me ngjyrė qė e dallon.
Nė grupe tė ndryshme mund tė trajtohen temat e njėjta.Ndėrsa brenda njė grupi mung tė trajtohen njė apo mė shumė tema.Grupit mund ti ipet njė fletė nė tė cilin ėshtė shtruar njė problem ,apo secilit antar tė grupit I ipet nga njė fletė me problem tė vaēantė dhe kėshtu fletat pėrcillen. Veē nė grupe   kjo teknikė mund tė realizohet edhe me gjith klasėn nė njė rreth –tryezė.

32. GUSHKUQI RRETHOR
Ėshtė variant i teknikės tryeza e rrumbullakėt,por dallon nga kjo teknikė ngase tek gushkuqi rrethor   nuk kemi tė bėjmė me   tė shkruar por me njė diskutim   rreth njė problemi, duke e respektuar   mėnyrėn e angazhimit   sikurse tek tryeza e rrumbullakėt.Qdo antar I grupit nė mėnyrė rrethore I ndihmon nė mėnyrė gojore njė ideje tė ngritur.

33.DIAGRAMI I VENIT
Ėshtė njė teknikė me tė cilėm mund tė bėhen krahasime,tė nxirren tė pėrbashkėtat dhe dallimet e dy apo mė shumė dukurive.Kjo teknikė u takon lendėve tė shkencave natyrore,por lehtė mund tė gjejė pėrdorim edhe nė lendėt shoqėrore.Si teknikė aplikohet nė fazėn e reflektimit   , por nė orė tė caktuara mund ta gjejė vendin edhe nė evokim.Ecuria:
1 Vizatohen nė drrasė tė zezė dy rrathė tė mėdhenjė tė ngjitur nė mes veti
2 Tė njėjtėn e vizatojnė edhe nxėnėsit nė fletoret e tyre
3 Nxėnėsit udhėzohen qė nė rrethin e majtė   do tė shkruajnė pėr temen 1(Kosova),,ndėrsa nė rrethin nė tė djathtė pėr temen 2 (shqipria).Ndėrsa ,nė lidhjen nė mes dy rrathėve shkruhen tė pėrbashkėtat e dy temave.
4 Preferohet qė sė pari tė shkruhet pėr ato ēka I dallojnė kėto dy tema e mė pas plotsohet pjesa   ku specifikohen tiparet e pėrbashkėta.
5 Puna bėhet individuale,pastaj nė qifte dhe mė pas I gjith grupi   formo njė diagram tė pėrbashkėt.
6 Prezentimi mund tė bėhet nga udhėheqėsit e grupeve apo mėsuesi vizato njė diagram nė drrasė tė zezė duke I shkruar idetė nga diagramet qė kanė formuar grupet.  

                                                            Tė pėrbashkėta
Kosova
    Shqipria

Mund tė ketė diagrame edhe me mė shumė se dy   qėshtje krahasuese:

                          B
    A
C
                 34.GJETJE E TITULLIT   (EMRIT,NUMĖRIT) SHENJĖ

                        Nxėnėsve i`u shtrohen probleme apo pyetje , tė cilat do tė mundėsojnė eliminimin e disa problemeve,emrave titujve etj. dhe veēimin e njė titulli ,emir a problemi nga tė tjerėt.Kėshtu vijmė deri te njė titull a pėrmbajtje e re (shenjė ) e cila do tė mėsohet.Shembull:
1 Para nxėnėsve prezentohen emrat e shkrimtarve:
Naim Frashėri,Gjergj Fishta,Ismail Kadare,Sami Frashėri etj
2 Mė pas u shtrohen pyetjet:
-Autori I cili do tė mėsohet nuk ėshtė bashkohor
-Autori I cili do tė mėsohet nuk e   ka shkruajtur ,,Lahuten e Malėsisė``
Autori I cili do tė mėsohet ka shkruajtur ,,Bagėti e bujqėsi”
3 Kėshtu me disa pyetje indirekte vijumė deri tek   shkrimtari pėr tė cilin do tė mėsohet.

                35.TURI I GALERISĖ

1.Nxėnėsit nė grupe 3-4 veta punojnė nė njė temė tė caktuar( vizatim, komentim,detyra etj.)
2.Pasi tė pėrfundohet   ,punimet vendosen   nė   muret e klasės
3.Me shenjė tė mėsuesit nxėnėsit lėvizin rreth klasės,shikojnė punimet, diskutojnė pėr ato,shkruajnė komente etj.
4.Nė fund grupet   marrin punimet e veta ,rishikojnė,krahasojnė me punimet e tė tjerėve,lexojnė komentet e mara nga tė tjerėt etj.

36.KĖNDET
      Faza: (Realizim kuptimi)
Ėshtė e afėrt me teknikėn   rrjeti i diskutimit .Dallimi nė mes tyre ėshtė vetėm ndryshimi   i fazes kur pėrdoret. Rrjeti i diskutimit pėrdoret nė reflektim, ndėrsa nėse   atė ecuri e pėrdorim nė njė orė tė pėrsėritjesnė fazėn e realizimit tė kuptimit ,me qė rast e shqyrtojmė njė temė nė mėnyrė mė tė gjėrė. Apo , nėse   kemi mundėsi qė tė njėjtėn ecuri ta e pėrdorim nė orė zhvillimi ,prap kemi tė bėjmė me teknikėn Kėndet.

                      37.VIJA E VLERAVE

                    Fazat :(Reflektim), orė tė pėrsėritjeve mund tė shfrytėzohet nė r.kuptimi.

                    Nxėnėsve u shtrohet njė temė pėr diskutim,(Barazia gjinore,demokracia nė Kosovė,ndotja e ambientit etj) pėr tė cilėn ata duhet tė shkruajnė pėr disa minuta. Mė pas nė drresė tė zezė   shkruhet vija e vlerave :

                              0                 1 2 3 4 5

                Mė pas nxėnėsit dalin dhe duke shkruajtur inicialet e emrit dhe mbiemrit e vlersojnė se nė ē` masė ėshtė e zhvilluar dukuria nė fjalė. Por ,edhe tek shkrimi i inicialeve ka njė rregull.Nxėnėsit mė heret duhet ta e dine qė ata qė i shkruajnė inicialet mbi vijėn e vlerave e sigurojnė tė drejtėn qė tė marrin pjesė nė diskutim. ndėrsa   ata qė i shkruajnė inicialet nėn   vijėn e vlerave e humbin tė   drejtėn qė tė marrin pjesė nė diskutim rreth problemit. Pra ata vendosin vet   paraprakisht nėse do tė marrin pjesė nė diskutimin vijues ku do tė argumentohet mendimi   pse dukuria nė fjalė ėshtė e zhvilluar nė njė shkallė tė caktuar.
38.TEKNIKA   ,, R A F T “
1 Pjesmarrėsve u caktohet njė temė pėr tė cilėn do tė shkruajnė , e cila duhet tė jetė aktuale (ndotja e ambientit,puna nė arsim,pozita e invalidve tė luftės etj.)
2 Nga nxėnėsit kėrkohet qė tė mendojnė pėr rolet e mundėshme nga tė cilat mund tė shkruhet (gazetar,nxėnės,qytetar,qeveritar ,mjek etj.)
3 Rolet e mundshme shkruhen nė drrasė tė zezė.Rolet mund ti pėrgatitė vet udhėheqėsi dhe ti prezentoi tė gatėshme pėr pjesmarrėsit.
4 Formohen grupe me   4-6 antar ,dhe u caktohen rolet apo pozitat nga e cila ata do tė shkruajnė pėr problemin
5 Tani sejcili nxėnės duhet tė mendoj pėr formėn qė duhet tė marr shkrimi i tij
6 Pėr kohė tė caktuar 10-15 min. shkruhet nė mėnyrė individuale
7 Grupet shkėmbejnė idetė dhe formojnė njė shkrim tė pėrbashkėt
8 Lexohet nga njė shkrim nga grupet me role tė ndryshme. 


                      39.TEKNIKA   ,,PYETJE AUTORIT”
Aplikohet nė fazėn e realizimit tė kuptimit.ecuria e aplikimit ėshtė si mė poshtė:
1 Tregohet titulli i mėsimit ,autori ,shpjegime tjera tė rendėsishme si dhe gjejmė disa karakteristika tė personazhit(temės), shembull mėsimi:
[ Pėrpunim i njė teksti tė ri i cili titullohet     ``dragonjėt gjethorė tė detit`` ,i autorit
( paul   groves)Karakteristika tė kėsaj gjallese janė : “mjeshtėria e fshehjes” “sulmues agresiv”     “ mashkulli mbetet shtatėzėnė”etj ].Mė pas vazhdohet puna:
1 Pjesmarrėsve(nxėnėsve) u ipen 3 minuta qe ne ēifte te japin mendimet e tyre dhe te diskutojnė per paranjohuritė e tyre pėr problemin( pamjen ,vendbanimin , ushqimin e karakteristika tė tjera tė mundshme tė kėtyre gjallesave).
2 Pas bisedes pyeten:a ka dikush pyetje qe kane te beje me problemet per te cilat biseduat   (pyetjet shkruhen nė drrasė   tė zezė.)
3 shperndahet tekėsti,, dhe pjesmarrėsit kėshillohen qė ti respektojnė ndalesat nė tekst.
4 PARA LEXIMIT,PJESMARRĖSIT INFORMOHEN : Pėr pjesėt e teksteve qė ne si kuptojmė,qė s` janė sēaruar sa duhet nga autori,   pas ēdo ndalese gjatė leximit,do tė shtrojmė pyetje pėr autorin,ngase as autorėt e teksteve nuk janė tė pėrkryer,edhe ata bėjnė lėshime.Por, nė mungesė tė autorit tė tekėstit,ne vet do tė japim pėrgjigjėje nė kėto pyetje pasi t` kemi l;exuar pjesėn vijuese tė tekėstit.

1. Lexohet ne menyre individuale   teksti   deri te ndalesa ,1
2. A kemi   pergjigjeje ne pyetjet bere autorit -1-nėse jan bėrė pyetje
3. Ēfar   ka thene autori nė kete pjese
4. Ēfar pyetje keni deri tani pėr autorin

Lex. Deri te ndalesa 2
1. A zbuloi   leximi i tekstit ndonjė nga pyetjet e mė parėshme
(pyetjet qė kanė marr pėrgjigjėje   shėnjohen   me njė shenjė pėrpara)
2. Kishte diē tjeter nė tekst e qe s` ėshtė thėnė
3. A ka nė kėte pjesė pyetje pėr autorin

Lex.deri te ndalesa   3
1.
Pėrgjigjėje nė pyetjet paraprake
2. A ka pyetje per autorin

Leximi i fundit
1. A kemi pėrgjigjje nė pyetjet drejtuar autorit
2. Qfar pyetjesh kemi pėr autorin
3. Si     perfundoi tregimi nė   tekst


                        40.TEKNIKA   ,, KARRIGA E AUTORIT ”
Realizohet nė fazėn e evokimit, me qėllim nxjerrjes sė paranjohurive tė nxėnėsve pėr njė problem
1 Para nxėnėsve shtrohet problemi pėr tė cilin ata do tė shkruajnė(Ambienti, mjedisi ynė ku jetojmė)
2 Formohen grupet me antar ēift,4 apo 6 antar.ose punohet nė ēifte
3 Pėr kohė tė caktuar   10-15 min.ata shkruajnė nė mėnyrė tė lire pėr atė ēfar dine pėr problemin,duke shkruajtur njė rreshtė dhe lėnė tjetėrin rresht tė fletės tė zbrazėt
4 Pasi t`pėrfundojnė tė shkruajturit ēiftet shkėmbejnė fletoret nė mes veti dhe plotsojnė njėri tjetėrin me ide e informacione tė reja
5 Rikthehen fletoret,shikohet ajo qė ėshtė shtuar nga shoku,shoqja,rregullohet apo shtohet diē nėse ėshtė e nevojėshme
6 Mė pas   me radhė nga   njė nxėnės nga secili grup, ulet nė karrige para nxėnėsve tjerė dhe e lexonė atė ēfar ka shkruajtur
7 Mė pas nxėnėsit tjerė ,bėjnė pyetje apo paraqesin probleme tjera   tė cilat janė me rendėsi, por qė nuk janė paraqitė gjatė leximit.Nxėnėsit qė kanė   lexuar i shtojnė (shkruan) idetė e tė tjerėve nė fletoren e tij


                    41. TEKNIKA   ,, .IMAGJINATĖ E DREJTUAR”

1 Vendoset jashta derės   shenja ,,Mos na shqetėsoni “
2 Kėrkohet qė pjsmarrėsit qė t i`u pėrmbahen me pėrpikmėni udhėzimeve tė drejtuesit
3 Kėrkohet qė pjsmarrėsit ti ulin kokat mbi tryezė dhe ti mbyllin sytė
4 Kėrkohet qė tė marrin frymė tri here ,ngadal e thellė ,pėr tu qetėsuar
5 Aktiviteti pėrcillet me muzikė
6 Drejtuesi lexon   mesazhet, kėshillat jo shumė tė qarta, me tė cilat e drejton imagjinatėn e tyre
7 Lihen pushime midis kėshillave,mesazheve
8 Pas pėrfundimit tė ushtrimit   nxėnėsve u lihet   kohė tė shkruajnė pėr pėrfytyrimet e tyre,pėr ta vazhduar pėrfėtyrimin nga aty ku ėshtė ndėrprerė
9 Pas pėrfundimit tė shkrimeve,ato mblidhen pėrzihen dhe lexohen disa prej tyre nė mėnyrė anonime  


                    42. TEKNIKA   ,, KLLIPING   (KOLLAZH),”

Njė orė para pėrpunimit tė njė teme ,nxėnėsit angazhohen qė nė shtėpi,(libra ,gazeta internet etj.) tė kėrkojnė material pėrmbajtėsor rreth asaj teme.
Materiali sillet nė klasė,vendoset mbi njė   bangė dhe ecuria e punės bėhet sipas   Seminarit tė lexuesve

AKTIVITETI:SEMINAR I LEXUESVE- Pėrfshinė nė vete teknikat :Minileksion procedural e pėrmbajtėsor,mėsim nė miniature,lexim ,pėrgjigjje dhe bashkbisedim.
• Pas leximit, pėr pesė minuta ēiftet komentojnė atė qė kanė lexuar


                      43.TEKNIKA   ,, MINILEKSION PROCEDURAL”

Kjo teknikė nėnkupton udhėzimet tė cilat ua jepė mėsuesi nxėnėsve rreth procedures si do tė bėhet njė aktivitet,brenda njė ore mėsimi,i cili aktivitet pėrfshinė disa veprimtari ,tė cilat veprimtari   sipas radhės qė kanė ,duhet tė pėrfillen nga nxėnėsit.


                      44.TEKNIKA   ,, MINILEKSION PĖRMBAJTSOR ”
Kjo teknikė nėnkupton udhėzimet   apo sqarimet tė cilat ua jepė mėsuesi nxėnėsve nė fillim apo fund tė ores ,rreth njė pėrmbajtjeje tė cilėn ata nuk mund ta kuptojnė,apo nėse ėshtė e nevojėshme tė nxirret njė   pėrfundimi.

www.edukimi.webs.com

                          45.TEKNIKA   ,, MĖSIM NĖ MINIATUR”
• Mėsuesi jep udhėzime pėr ecurinė e gjithė procesit
• Vendosen libra nė njė pjesė tė klasės mbi tryezė
• Sejcili nxėnės   del e zgjedhė dhe e merr njė nga ato libra

                    46.TEKNIKA   ,, 47.LEXIM
• Pėr 15 min. nxėnėsit e lexojnė titullin,shikojnė pėr   autorin dhe lexojnė ndonjė pjesė sipas dėshirės pėr tė cilėn duhet tė mbajnė shėnime


                    47.PĖRGJIGJJE
• Vullnetar lexojnė apo komentojnė pjesėn nė tė cilėn janė angazhuar
• Tė tjerėt I bėjnė pyetje lexuesit apo dhėnė komentet e tyre
• Mėsuesi nxitė lexuesin me pyetjet:A t`pėlqeu stili I tė shkruajturit nga autori, A do ti kishe shtuar apo hjekur diē asaj pjese etj.
• Lexojnė dhe tė tjerė ,ecuria pėrsėritet sit e lexuesi 1.


                                    II. PJESA TEORIKE

                           1.MENDIMI   KRITIK

          Zakonisht ne pyetjen se ēfarė pėrfshinė mendimi kritik ? ,marrim kėto pėrgjegje se mendimi kritik ėshtė:
    • Studim , mėsim   autodidakt, zgjedhje e problemeve nė mėnyrė tė pavarur
• Shprehje e lire e mendimeve rreth njė problemi,
• Argumentim   i   ideve tona por edhe ideve tė tė tjerėve,
• Sfidim   i mendimeve tė pa arsyeshme
• Tė menduar tė nivelit tė lartė
• Mundėso fitim tė shprehive sociale ,
• respektim i mendimit dhe fjalės sė tė tjerėve,
• krijojm i bindjev e botkuptimev tė reja tė mbėshtetura nė argumente
Ēfar nuk ėshtė mendimi kritik?
1 Memorizim,reprodukim I materialeve
2 Sjellja intuitive, ekzekutimi me instrumente muzikore ,loja nė futboll

Mendimi kritik mund tė arrihet edhe nė shtėpi, nėse familja u ofro mundėsi fėmijėve tė shtrojnė pyetje,tė shprehin mendimet e tyre …,por mendimi kritik ėshtė I ndėrlidhur e arrihet pėrmes mėsimit apo tė nxėnit ndėrveprues . Mėsimi ndėrveprues ėshtė puna me nxėnės nė klasė ,ku nxėnėsit   kanė mundėsi tė bashkėpunojnė   dhe tė japin ide tė ndryshme rreth problemeve qė trajtohen.Pra ,mundėsia mė e mire pėr ngritjen e tė menduarit   tė fėmijėve nė nivel kritik   ėshtė puna   nė shkollė. E kjo mė sė shumėti   varet nga ne mėsuesit.
. Nė shkollat tona tradicionale ėshtė vlersuar nxėnėsi nė bazė tė   asaj sa ata kanė mėsuar nga tekėsti apo ajo qė ne u kemi prezentuar,Nė bazė tė asaj sa ata kanė pas aftėsi tė mėsojnė dhe reprodukojnė atė qė i`u   ėshtė ofruar.
Do tė thotė se   nė mėsimin tradicional nxėnėsi ėshtė angazhuar kryesisht   nė tė mėsuar mekanik (nė mėsim tė memorizuar), ka qenė reprodukues e fare pak I ėshtė dhėnė mundėsia tė jap mendime tė pavarura. Ky fenomen ėshtė I pranishėm edhe sotė.Testet qė I hartojnė mėsuesit pėr vlersimin e nxėnėsve ,kryesisht kėrkojnė reprodukimin e asaj qė thonė mėsuesit dhe tekėstet.

.A mjafton sot qė nxėnėsit ta pėrvetsojnė vėtėm ata qė ne ua ofrojmė nė klasė?
Zhvillimi i shkences teknologjisė ėshtė aq I madh sa nxėnėsit duhet tė aftėsohen pėr punė tė pavarur qė tė shkojnė nė hap me kohėn.Do tė thotė aftėsimi I nxėnėsve pėr punė tė pavarur ,pėr tė menduar kritik e mundėson ecjen e gjeneratave tė reja nė hap me kohėn.Ndėrsa sa I pėrket memorizimit Kjo asesi s`do tė   thotė se memorizimi ,(reprodukimi)   nuk ka vend nė shkollat tona.Duhet ta dime se memorizimi I paraprin mendimit kritik,por nuk ėshtė tė menduar kritik. Andaj , nė bazė tė kėsaj reforma s` qenka e vėshtirė,su dashka tė rrėnohet asgjė ,u dashka vetėm tė ndėrtohet njė pullaz I ri.
Njė proverbė thotė:
Mė jep njė peshk qė tė ha sot
mė mėso tė peshkoj,
qė tė ha gjithė jetėn.  
  Nė mėnyrė simbolike kjo do tė thotė qė nxėnėsit duhet ti mėsojmė si tė mėsojnė e si   tė zgjedhin probleme , e jo t`ua ofrojmė problemet e gatshme.Sipas kėsaj: memorizimi mund ta ushqej nxėnėsin me njohuri pėr njė kohė tė shkurtė   ndėrsa , zhvillimi i tė menduarit kritik   na mundėson   mė shumė gjėra, qė tė jemi: Studjues, nxėnės   autodidakt,zgjedhės tė problemeve nė mėnyrė tė pavarur,shprehės tė mendimeve,argumentues tė ideve tona por edhe ideve tė tė tjerėve,sfidues tė mendimeve ,qė tė fitojmė shprehi sociale ,ta respektojmė
mendimin dhe fjalėn e tė tjerėve,Tė krijojmė bindje e botkuptime tė reja tė mbėshtetura nė argumente .

Pėr t` formuar nxėnės mendimtar kritik duhet ditur pėr tė shtruar pyetje tė cilat kėrkojnė pėrgjigjėje logjike tė nxėnėsve,tė cilat kėrkojnė qė vet nxėnėsit tė gjykojnė pėr probleme e pėrmbajtje tė caktuar.Nė taksonominė e blumit gjejmė kėto 6 nivele tė pyetjeve.Mirėpo vetėm 3 nivelet e fundit I takojnė mendimit kritik(nivelit tė lartė).(Shih pyetjet sipas taksonomisė sė Blumit.
Pėrse themi mendimi kritik   ėshtė mendim social?
Ngase gjatė aktivitetev tė pėrbashkėta mundėsohet formimi I shprehive sociale. Pastaj zgjedhja e problemeve qė kėrkojnė zgjidhje,detyrave ,ka edhe rendėsinė shoqėrore.

Struktura   e ores mėsimore pėr zhvillimin e mendimit kritik ka 3 faza : EVOKIM,REALIZIM KUPTIMI   dhe REFLEKTIM, shkurt shkruhen ERR.
Mendimi kritik   ndėrtohet mbi bazėn e njohurive qė kanė nxėnėsit.Andaj, hapi i parė qė duhet tė bėjmė brenda ores mėsimore ėshtė rikujtimi i asaj qė nxėnėsit dine ose mendojnė se dine pėr njė temė tė caktuar
                        E                         R                     R
.Rikujtimi I paranjohurive pėr temėn ,orientimi I nxėnėsve pėr temėn ,vendosja e interesit pėr temėn mbulon pjesėn EVOKIM. Nė fazėn e Realizimit tė kuptimit nxėnėsit vine nė kontakt me informacione tė reja pėr temėn qė mė herėt ėshtė rikujtuar . Nė fazėn e reflektimit   nxėnėsit pėrforcojnė tė nxėnit e rid he krijojnė shprehi pėr prezentim

Po pėrfundojmė   me njė konstatim se: Mendimi kritik nuk ėshtė zgjidhje e problemit ėshtė vetėm fillimi i tij. Andaj ,edhe njohjet   kėtu pėr mendimin kritik , sigurisht qė janė fillim i njė pune tė madhe qė duhet ta bėjmė nė tė ardhmėn   pėr nxėnėsit tanė , pėr   veten tone, dhe pėr shoqėrinė.

2..MATRICĖ APO PLAN   TESTI
1 Bėhet njė table si mė pėshtė ,me aq kolona sa kemi zhvilluar njėsi mėsimore
2 Caktohet numėri i pyetjeve qė ne duam ti ketė testi (20)
3 Pyetje tė nivelit tė ultė duhet tė jenė rreth 60 % ndėrsa tė nivelit tė lartė rreth 40%
4 Nėse ndonjė njėsi ėshtė mė e rendėsishme ,nga ajo pjesė duhet tė ketė mė shumė pyetje(5+3)
5 caktohet numėri i pyetjeve nė njėsitė tjera
6 Mbledhet numri i pyetjeve tė dy niveleve dhe plotsohet kolona   me numėr tė pyetjeve.
Njėsitė   mėsimore Pyetje nga   niveli i ulėt Pyetje nga   niveli i lartė Nr.i pyetjeve
1                 5               3     6
2
3
4 66%           13 33%         7 20
Pas pėrfundimit tė tabelės shkruhen pyetjet e testit   (tabela mė poshtė)
1 Pyetjet shkruhen nė test sipas radhės sė njėsive
2 Pyetjet duhet tė jenė tė tipeve tė ndryshme (tė hapur ,tė mbyllur, tė kombinuar ..)
3 Numėri i poenave pėr pyetje caktohet nga niveli   pyetjeve(pyetjet e nivelit tė lartė tė kenė mė shumė poena se ato tė nivelit tė ultė)
4 Nė fund caktohet kritei pėr vlersim mbi bazė tė numėrit tė poenave ,mbi 40% kaluese…
Njėsia mėsimore Nr.               Pyetjet Poena
          1.                       2.                       3.                       4.           +       1.                       2.
Tessti mund tė ketė :
1 Pyetje tė tipit tė hapur
2 Pyetje tė tipit tė mbyllur
3 Pyetje tė tipit alternativ
4 Detyra,
5 Tabela pėr plotsim
6 Diagrame

kur ėshtė fjala tek pyetjet   ato duhet tė jenė:
1 Tė shkurta dhe tė kjarta
2 Mos tė ketė pyetje me mė shumė se njė pėrgjegjje tė sakt
3 Mos ti kufizojnė   pėrgjigjjet e dhėna   etj.
-Nė fund bėhet kriteri per vlersim.Kriterin per vlersim duhet ta ketė   testi nė fund .tė faēes.

Problemet e fundit qė na dalin janė qėshtjet nėse duhet pėrdor tė njėjtin kriter vlersimi   nė paralele tė ndryshme, apo t` ndryshhet   ky kriter   sipas nivelit pėrgatitor tė nxėnėsve nėpėr   paralele. Nėse kriteri mbetet i njėjėti pėr tė gjitha paralelet   do tė ketė klasė me shumė nxėnės me   tė dobėta.
Ndėrsa, po ulėm kriterin nė kėto klasė ,nė njė vlersim tė jashtėm ,kėta nxėnės nuk do tė tregojnė sukses.Pra nota jonė do tė zhvlerėsohet.Mendoj se dhe nėse vie deri te nevoja qė ky kriter tė ulet ,kjo tė bėhet nė prazenc tė nxėnėsve ,atyre t`iu bėhet e ditur qė nė klasė tė caktuara ėshtė vlersuar me kėtė kriter ,por tek ju do tė bėhet njė ndryshim.Gjithsesi duke u pėrpjek pėr ti vetėdijsuar nxėnėsit se kjo qė bėhet mund t `iu paraqes atyre vėshtirėsi e pasoja.


                      3.OBJEKTIVAT     MĖSIMORE
Nė punėn tone me nxėnės nė mėnyrė tė vazhduar kemi bėre planifikim tė punės.Planifikim ky qė ka tė bėjė me planet vjetore ,mujor si dhe planet e ores mėsimore. Nė aspektin teorik puna pa planifikim dhe suksesi nė kėtė punė as qė mund tė mendohet.Me kėtė dua tė them se ne tė gjithė kemi bėrė e bėjmė planifikime .Planet vjetore e mujore qė   bėjnė mėsuesit i   arkivo thuajse ēdo drejtor shkolle.Planet e ores (plankonspektet),s mund tė themi sae punohet krejt pa to,sejcili nga ne nėse s bėnė plankonspekt   ēfarė mesimdhėnėsit e mėhershėm kanė bėrė dhe ēdo ditė i kanė dorzuar te drejtori , s paku njė pėrgatitje me shkrim apo njė skicė rreth njėsisė mėsimore qė e planifikojmė ta pėrpunojmė e bėjmė.
Thamė se tė gjithė ne   kemi bėre e bėjmė planifikime.Po kujtojmė njė thėnje tė M. Fullan:         ,, Po qė se dėshton nė planifikim,ju keni planifikuar   dėshtimin’’. Paramendoni, nėse   dėshtohet kur bėhet njė planifikim i keq , sa ka mundėsi   tė arihet sukses nėse shkohet nė klasė fare pa plan,, sa eshtė i mundur tu japim nxėnėēsve.
Pjesė e planifikimit ku mėsimdhėnėsi duhet ta bėjė modelin e mėsimdhėnjes gjatė njė ore mėsimi,   janė edhe objektivat mėsimore. Nė punėn tradicionale ėshtė shkruar pėr qėllimin e ores mėsimore, Madje ora ka pas tri qėllime:-qėllimin arsimor   ,-qėllimin edukativ   , qėllimin praktik .Shtrohet pyetja: Kėto qėllime   a dallojnė e sa dallojnė nga objektivat mėsimore?.Eshte mė mire tė shkruhet objektiva tė ores apo qėllime tė ores mėsimore?.
SYNIMET         -janė mė tepėr dėshira,ato orientojnė drejtimin tonė
QĖLLIMET       -pėrcaktojnė se ēfar do tė mėsohet, ato nxisin dhe motivojnė
OBJEKTIVAT -janė mė tė arritshme dhe mė tė matėshme, janė kėrkesa qė duhet tė arrihen nė kushte e kohė tė caktuar…

Problemi me tė cilin do tė merremi nė vazhdim ėshtė njohja e   OBJEKTIVAVE dhe mėnyra si ti   shkruajmė ato drejtė nė planet tona ditore.Tham se objektivat janė kėrkesa afatėshkurtėra dhe konkrete, tė cilat mėsimdhėnėsit duhet ti arrijnė brenda ores mėsimore.
Objektivat duhet tė jenė:
Specifike       -tė lidhura me njėsin mėsimore
Tė matėshme-tė vlersohet shkalla e arritjes sė tyre
Realiste         - kėrkesė e mbėshtetur nė paranjohuri, qė nxėnėsit mund ta arrijnė
Tė vėzhguera-sjellje e cila mund tė pėrcillet
Shembuj Objektivash:Nxėnėsit deri nė fund   tė ores mėsimore do tė jenė nė gjendje:
-tė   pėrdorin   vizoren dhe kompasin pėr konstruktimin e saktė tė katrorit ,nė varshmėri tė brinjės sė dhėnė
-- tė   tregojė   kur   Skenderbeu u kthyer nė   shqipėri dhe pas sa vite qėndrimi nė turqi.ETJ.
Objektivat duhet tė shtrohen nė varsi tė pėrmbajtjes mėsimore(konstruktimi I I katrorit) ,mjeteve   mėsimore(vizoren dhe trekėndėshin) dhe   mėnyrės sė vlersimit(konstruktimin e sakt).
Objektivat   formohen duke pėrdorė folje vepruese.Pėrdoren ato folje tė cilat na japin mundėsi ta vėzhgojmė dhe ta masim procesin. Pėrjashtohet folja   ,,tė kuptojė’’,ngaseajo nuk mund tė vėzhgohet dhe tė matet, kjo folje i tako procesit tė tė nxėnit.
Zakonisht objektivat kanė tri kėrkesa:
-Sjellja   (tė pėrdor   vizoren dhe trekėndėshin),nėnkupto   veprimin qė duhet bėrė nxėnėsit
-Kushti   (pėrdorimi i vizores dhe kompasitpėr konstruktimin e trekėndėshit),ėshtė ajo ēfar duhet tė bėhet
-kriteri (   saktėsia ) trego se nė ēfarė shkalle kėrkohet sjellja
Blum dhe bashkėpuntorėt   radhitėn   objektivat mėsimore nė   3 fusha:
Objektivat e fushes sė njohjes (qė kanė tė bėjnė me tė menduarit)
Objektivat e fushes   emocionale (qė kanė tė bėjnė me ndjenjat)
Objektivat e fushes psikomotorike (qė kanė tė bėjnė me veprimtarite fizike)

Pėr ne janė tė rendėsishme objektivat e fushes sė njohjes,ngase kėto kanė tė bėjnė me fitimin e njohurive.Duke marr parasyshė se mėsimdhėnia dhe tė menduaritfillon nga niveli I ulėt ,tek ato mė tė larta,Blum me bashkėpunėtor objektivat e njohjes I radhitėn nė 6 shkallė:
6 nivele,duke pėrfshirė nė kėto nivele   edhe pyetjet qė duhet shtruar nxėnėsve .Kėto nivele apo shkallė janė:
    - NJOHJE   - TĖ KUPTUAR -     ZBATIM   - ANALIZĖ - SINTEZĖ   - VLERSIM
Kjo radhitje e objektivave mėsimore dhe e pytjeve, qė mund t`i shtrojnė mėsuesit pėr nxėnėsit e tyre , sipas kėtyre   gjashtė niveleve u emėrtua TAKSONOMIA E BLUMIT. TAKSONOMIA E BLUMIT   ka qenė dhe mbetet projekti mė i rendėsishėm pėr hartimin e plan programeve mėsimore dhe pėr botimin e teksteve shkollore nė   vendet mė tė zhvilluara tė bėtės.
Sipas kėtyre niveleve shtrohen objektivat mėsimore me tė cilat do tė merremi nė   seminare, nė   nė rastet kur do tė bėjmė planifikime , por me to do tė merremi edhe nė planifikimet qė ju do tė bėni pėr orėt e juaja mėsimore. Andaj , do tė jetė e rendėsishme qė   tė kuptohen objektivat dhe mėnyra si ato ti paraqesim drejt dhe   sipas   niveleve   tė taksonomisė.
Si tė formulojmė objektiva tė ores mėsimore?
Kushti i pare pėr formulimin e objektivave tė ores ėshtė njohja   e materjes mėsimore me tė cilėn do tė merremi brenda ores mėsimore.
Gjatė   planifikimit tė orės mėsimore duhet tė shtrojmė tė paktėn tri objektiva tė cilat duam ti arrijmė nė fund tė ores mėsimore
Objektivat duhet tė jenė tė niveleve tė ndryshme (1-2-4, 1-3-5, 1-2-6 etj.)
Objektivat u takojnė fazave:realizim kuptimi dhe reflektim
Objektivat   fillojnė tė shkruhen si arritje tė nxėnėsve.Shembull(Nxėnėsit do tė…)
Nė formulimin e objektivave mund tė na ndihmojnė foljet

Teknika dhe metoda nė mėsimdhėnien

gjithėpėrfshirėse

Metodat dhe teknikat e tė mėsuarit pėrfaqėsojnė procedura standarte didaktike,tė

cilat pėrdoren nga ana e mėsuesve nė bashkėpunim me nxėnėsit pėr

prezantimin dhe zhvillimin e materialeve dhe aktiviteteve mėsimore,me qėllim

arritjen e objektivave pedagogjike.

Metodat e tė mėsuarit ,qė pėrcaktojnė drejptpėrdrejt veprimtarinė e mėsuesit dhe

tė nxėnėsit nė procesin e mėsimdhėnies ,ndahen nė dy grupe tė mėdha:

• Metoda,qė kanė nė qendėr veprimtarinė e mėsuesit.

• Metoda,qė kanė nė qendėr veprimtarinė e nxėnėsit.

11

Grupi i parė i metodave,qė njihen ndryshe si metoda tradicionale tė

mėsimdhėnies,ose si metoda,qė kanė nė qendėr mėsuesin,kanė si synim

kryesor dhėnien e informacionit dhe paisjen e nxėnėsve me njohuri tė

nevojshme,qė sigurojnė bazėn e zhvillimit tė tė menduarit tė mėtejshėm.

Grupi i dytė pėrfshin teknikat dhe metodat,qė kanė nė qendėr veprimtarinė e

nxėnėsit,parimi bazė i tė cilave ėshtė:”Nxėnėsi nxė mė mirė duke vetvepruar”.Ky

grup i metodave ndahet nė tre nėngrupe:

I – Teknikat dhe metodat e punės nė grup.

Kontrolli

frontal

Biseda

Shpjegimi

Vrojtimi

Demonstrimi

Tė pyeturit

individual

Puna

individuale

Ligjėrata

Metoda

me nė

qendėr

mėsuesin

12

Kėta u japin mundėsinė nxėnėsve tė realizojnė qėllimet mėsimore duke

bashkėvepruar me tė tjerėt dhe sigurojnė kushte,qė nxėnėsit tė paraqesin

idetė,pikėpamjet e veta dhe informacionin,qė ata zotėrojnė.

Kėto teknika klasifikohen:

a-Diskutimi.

Pėrbėn njė nga metodat mė tė thjeshta,e cila mundėson procesin e pjesėmarrjes

sė gjerė tė nxėnėsve nė mėsim,si edhe ndėrveprimin e gjithė masės sė

nxėnėsve nė klasė,ose brenda grupeve tė nxėnėsve.

b-Puna nė grupe tė vogla.

Me qėllim,qė tė gjithė nxėnėsit tė marrin pjesė aktive nė mėsim,por,qė edhe tė

shpėtojmė nga kaosi,klasa duhet organizuar nė grupe tė vogla nxėnėsish,tė cilėt

mund tė punojnė nė harmoni sė bashku,tė zgjerojnė mėnyrat e tyre tė tė

nxėnit,dhe tė punojnė nė njė atmosferė,qė karakterizohet nga shkėmbimi I

informacionit.

c-Grupet e ekspertėve.

Kėtu bėjnė pjesė njė grup teknikash,qė pėrfshijnė pėrdorimin e

panelit,debatit,simpoziumit,tavolinės sė rrumbullakėt,forumit dhe jurisė

gjyqėsore.Kėto teknika I sigurojnė kushte dhe mundėsi nxėnėsve tė preznatojnė

idetė,opinionet,informacionet dhe tė shprehin pikėpamjet etyre nga kėnvėshtrime

tė ndryshme.

d-Meno/Puno nė dyshe/shkėmbe me tė tjerėt.

Nė kėtė teknikė gėrshetohen tė menduatit,tė folurit dhe tė shkruarit.

Realizimi I saj kalon nė tre faza:

1-nė fazėn e parė nxėnėsit dėgjojnė pyetjen,detyrėn,apo problemėn,qė jep

mėsuesi dhe mendohen rreth saj.

2-Nė fazėn e dytė shkruajnė pėrgjigjet e tyre nė fletė dhe I diskutojnė me shokun

e bankės.

3-Nė fazėn e tretė nga diskutime nė ēift,kalohet nė diskutim nė grupe tė vogla

ose tė mėdha dhe mėnė fund dilet me njė pėrgjigje tė vetme.

e-Loja nė role dhe simulimi.

Kjo teknikė nėnkupton marrjen e njė roli nga ana e nxėnėsit dhe interpretimi nė

mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme,nė njė situatė tė veēantė,e ngjashme me njė

minidramė.

II – Teknikat dhe metodat e hulumtimit.

13

Metodat dhe teknikat e kėtij grupi u japin nxėnėsve mundėsinė tė nxėnė,tė

praktikojnė aftėsitė e tyre intelektuale,tė nxjerrin pėrfundime dhe pėrgjithėsime

dhe t’i zbatojnė ato nė situata tė reja.

Nė kėtė grup bėjnė pjesė:

a-Studimi i rastit.

Pėrfaqėson njė formė tė veēantė tė zgjidhjes sė problemit,e cila konsiston nė

studimin e hollėsishėm tė njė rasti,apo situate tė veēantė,tė njė

institucioni,vendimi ,apo ēėshtjeje pėr tė cilėn nxėnėsit bėjnė pėrgjithėsime.

b-Puna me projekte.

Kjo teknikė pėrfaqėson njė lloj veprimtarie individuale ose nė grup,qė kėrkon

investigimin dhe zgjidhjen e problemeve,e cila ėshtė planifikuar dhe do tė mbyllet

me njė konkluzion tė nxjerrė nga vetė nxėnėsit ose nėn drejtimin e mėsuesit.

c-Ekskursioni.

Prezanton njė teknikė ,e cila ka pėr qėllim njohjen nga nxėnėsit tė

objekteve,dukurive,dhe proceseve,qė ndodhin drejtpėrdrejt nė natyrė.

d-Vrojtimi.

Ėshtė njė metodė,e cila kėrkon ,qė nxėnėsi tė vrojtojė , tė mbajė shėnim,tė

fotografojė,tė pėrpunojė dhe tė publikojė pėrfundimet e njė procesi fizik,kimik,apo

biologjik.

e-Mėsimi zbulues.

Kjo teknikė nė thelbin e saj kėrkon nga nxėnėsit,qė tė nxjerrin pėrfundimet duke

pėrdorur si bazė tė dhėnat e ofruara nga mėsuesi,apo nga vetė ata.Kjo teknikė

bazohet nė parimin didaktik:”Tė mėsuarit e nxėnėsit nė shkollė duhet tė imitojė tė

menduarit e shkencėtarit ,apo hulumtuesit tė ardhshėm”.

f-Zgjidhja e problemit.

Kjo teknikė,e cila ėshtė shumė e njohur kėrkon nga nxėnėsit,qė sė pari tė

shqyrtojnė me hollėsi tė gjitha detajet dhe tė dhėnat e njė problemi,apo

ēėshtjeje,dhe mė pas tė ofrojnė zgjidhjet e mundshme.

III – Teknika dhe metoda pėr zhvillimin e tė menduarit krijues dhe kritik.

Kėto metoda mund tė trajtohen tė renditura nė tre grupe.

A- Metoda tė zhvillimit tė aftėsive folėse(shprehėse).

1-Brainstorming.

Nė kėtė teknikė nxėnėsve u kėrkohet tė tregojnė ose tė shkruajnė gjithēka ēfar

ata dinė rreth njė ēėshtjeje,pa u shqetėsuar nėse idetė ,qė ata do tė shprehin

janė tė sakta ,apo tė gabuara.

14

2-Parashikim me terma paraprake.

Kėtu mėsuesi ju ofron nxėnėsve 4-5 fjalė ,ose edhe figura ,tė shkėputura nga

tema e mėsimit dhe ju kėrkon,qė me anė tė tyre ata tė krijojnė njė tregim,njė

ngjarje,etj.

3-Rrjeti i diskutimit.

Nė bazė tė kėsaj teknike ju kėrkohet nxėnėsve tė shkruajnė argumente pro dhe

kundėr rreth njė pyetje,apo ēėshtjeje,qė do tė diskutohet.

4-Dora e fshehtė.

Nė kėtė teknikė numri i anėtarėve tė njė grupi nxėnėsish pėrputhet me copėzat e

njė teksti tė ndarė nga ana e mėsuesit.Secili nxėnės pėrgjigjet pėr pėrmbajtjen e

pjesės sė tij dhe nė fund bėhet renditja e copėzave,e shoqėruar me pyetje dhe

diskutime.

5-Gushėkuqi rrethor(Keigėn 1990).

Pėrfaqėson njė model gojor tė tryezės sė rrumbullakėt,ku ēdo anėtar I grupit jep

mendime rreth njė ēėshtjeje,pėr tė cilėn diskuton grupi.

6-DLTA(Directed Listening snd Thinking Activity).

Ėshtė veprimtaria e tė menduarit dhe tė dėgjuarit tė drejtuar gjatė zbatimit tė sė

cilės materiali lexohet nga mėsuesi,ndėrsa nxėnėsit vihen nė rolin e dėgjuesit.

7-Mendo/Puno nė dyshe/Shkėmbe me tė tjerėt.

Pėrfaqėson teknikėn e ndėrthurjes tė tė menduarit,tė folurit dhe tė shkruarit.

B-Metoda tė zhvillimit tė aftėsive lexuese.

1-INSERT(Interactive Notice System for Effective Reading and Thinking).

Gjatė leximit tė materialit,nxėnėsit vendosin shenjėn √ (tick) kur informacioni

ėshtė i njohur;njė + kur informacioni ėshtė i ri;njė – kur informacioni ėshtė i

kėndėrt me atė ,qė di ;njė ? kur informacioni ėshtė i paqartė dhe nxėnėsi kėrkon

tė dhėna shtesė.

2-Tabela e koncepteve.

Pėrfaqėson njjė tabelė,nė kolonat e sė cilės vendosen tiparet,cilėsitė,ose e thėnė

ndryshe emrat e fushave,ndėrsa nė rekordet vendosen

konceptet,personazhet,vetitė,njerėzit,objektet etj.

15

3-DRTA(Directed Reading and Thinking Activity)

Veprimtaria e tė menduarit dhe tė lexuarit tė drejtuar.

Teknika bazohet nė ndarjen e pjesės,ngjarjes,eksperimentit,ushtrimit apo

problemės nė disa pjesė dhe pas ēdo pjese pasi rikujtohet ēfar ka ndodhur

nxėnėsit parashikojnė si do tė jetė vijueshmėria ,duke u mbėshtetur nė

argumente.

C – Metoda tė zhvillimit tė aftėsive shkruese.

1-Ditari dypjesėsh.

Nė kėtė metodė nxėnėsit reflektojnė ndaj asaj,qė lexojnė dhe mė pas duke

zgjedhur njė fragment nxėnėsit shprehen pro ose kundėr fragmentit,shtojnė diēka

nga pėrvoja e tyre,ose formulojnė pyetje.

2-Kubimi.

Nėnkupton shqyrtimin e njė teme nga kėndvėshtrime tė ndryshme.Nxėnėsit

pėrshkruajnė,shoqėrojnė,analizojnė,zbatojnė dhe argumentojnė,kėrkesa tė cilat

janė nė pėrputhje me nivelet e taksonomisė sė Blumit.

3-Diagrami i Venit.

Grafikisht paraqitet me ndėrprerjen e dy apo mė shumė rrathėve,i cili ka pėr

qėllim tė pėrcaktojė dallimet dhe tė pėrbashkėtat ndėrmjet dy

koncepteve,ēėshtjeve,dukurive,personazheve,apo pjesėve.

4-Tryeza e rrumbullakėt(Gushėkuqi rrethor).

Njė letėr e palosur si fizarmonikė,e cila plotėsohet duke kaluar nga njė nxėnės

tek tjetri,sipas njė kahu lėvizjeje tė caktuar dhe asnjė nxėnės nuk e di se ēfar ka

shkruar paraardhėsi.

5-Kllasteri.

Gjatė kėsaj teknike ndėrthuret tė lexuarit me tė shkruarit.Nxėnėsve u kėrkohet tė

shkruajnė rreth njė teme,idetė e tė cilėve shpalosen,duke krijuar mė pas lidhje tė

njohurive me njėra tjetėrn.

6-Pesėvargėshi.

Nga vetė emėrtimi pėrbėhet nga 5 vargje,nė tė cilat shkruhen respektivisht

njė,dy,tre ,katėr dhe nė rreshtin e fundit njė fjalė sinonime,qė ripėrcakton thelbin

e temės.

7-Esetė dhe shkrimet e lira.

Pėrfaqėson njė teknikė,gjatė sė cilės nxėnėsit shprehin me shkrim mendimet e

tyre individuale rreth njė teme tė caktuar.

www.edukimi.webs.com

standarde per mesimdhenes

Standarde   per mesimdhenes kritere te percaktuar nga  MASHT

1. Hyrje

Ky dokument mund tė shėrbejė si udhėzues pėr aktivitetet qė pėrfshijnė pėrgatitjėn e

mėsimdhėnėsve, mėsimdhėnjės, dhe ngritjes profesionale tė mėsimdhėnėsve dhe vlerėsimit tė

tyre. Korniza ėshtė dezajnuar si mjet pėr tė definuar kualitetin e mėsimdhėnjės dhe llojet e

njohurive, shkathtėsive dhe pikėpamjeve qė kanė tė bėjnė me kompetencat kyēe

(themelore) pėr pėrgatitjen e programeve pėr mėsimdhėnėsit tė cilėt do tė diplomojnė, dhe

poashtu do tė shėrbejė dhe si studim bazė pėr aftėsimin profesional tė mėsmdhėnėsve

fillestar.

Korniza mund tė ngrisė vetėdijėn e publikut rreth kėrkesave dhe pėrgjegjėsive tė cilat

mėsimdhėnėsit duhet t’i pėrmbushin dhe t’iu ndihmojmė nė ngritjen e tretmanit tė punės sė

mėsimdhėnėsve nė shoqėri.

Korniza mbi Standardėt e Praktikės Profesionale fokusohet :Ministria e Arsimit, Shkencės dhe

Teknologjisė do tė bėj akreditimin e programeve pėr pėrgatitjėn e mėsimdhėnėsve dhe

certifikimin e tyre.

Fakultetet e Edukimit tė pėrgatisin, ndryshojnė dhe tė shpėrdajnė programet pėr

pėrgatitjen e mėsimdhėnėsve.

Tė pėgatiten studentet pėr tu bėrė mėsimdhėnės.

Qė mėsimdhėnėsit tė cilėt kėrkojnė ndihmė tė iu ofrohet ndihma pėr aftėsimin e

mėtutjeshėm profesional.

Mbikėqyrėsit,administratorėt,vlerėsuesit dhe mentorėt tė cilėt kanė nevojė pėr kriterėt e

pėrgjithshme pėr tė definuar kėrkesat dhe pėrformancėn

2. Standardet e Praktikės Profesionale

Ēfarė aftėsish duhet tė ketė mėsimdhėnėsi Kosovar?

Ēfarė pikėpamjesh morale dhe profesionale duhet tė kenė mėsimdhėnėsit e shekullit 21 drejtė

tė nxėnit dhe nxėnėsit?

Si definohet ‘ mėsimdhėnia kualitative’?

Kriteret e dhėna nė vijim paraqesin njė pasqyrė tė mėsimdhėniės, shkathtėsive kualitative,

njohurive dhe pikėpamjeve qė i nevojitėn njė mėsimdhėnėsi.

Mėsimdhėnėsi duhet tė jetė njė person i pėrgatitur nė aspektin akademik dhe profesional1 :

1. Tė jetė i vetėdijshėm se kontestet e ndryshme ndikojnė nė mėsimdhėnie dhe nxėnie.

2. Tė pėrcjellė dhe implementojė kurikulėn zyrtare.

3. Tė njeh mirė lėndėn e vet.

4. Tė krijojė njė repertoar tė gjerė tė shkathėtesive profesionale dhe njė stil personal.

5. Tė planifikojė dhe pėrgatisė mirė orėn e mėsimit.

6. Tė menaxhojė klasėn mirė.

7. Tė krijon njė ambient pozitiv tė nxėnjės ( tė tė mėsuarit) nė klasė.

8. Tė njeh dhe aplikojė parimet e ēmuarjės dhe vlerėsimit tė nxėnėsve.

9. Ta konsideroi vetėn si njė aktor tė ndryshimeve

10. Tė pėrkrah parimet demokratike dhe tė drejtat e njeriut.

11. Tė besojė se aftėsimi pėrmanent ngrit aftėsitė (shkathtėsitė) personale.

12. T’i njeh dhe t’i kuptojė bazat ligjore dhe morale tė profesionit tė vet.

1 “Akademik” – nėnkupton njohjen e lėndes tė cilėn ai/ajo studjon, “profesional” nėnkupton aspektin e njohurive

pedagogjike, didaktike, psikologjia e mėsimdhėnjės, arti i mėsimdhėnjės.

3. Sqarime: Pėrshkrimi i njohurisė, shkathtėsive, dhe pikėpamjeve qė kėrkohen pėr tė

pėrmbush Standardėt e Praktikės Profesionale

Tė dymbėdhjetė kėrkesat e dhėna mė lartė janė si rezultat i njė diskutimi tė gjerė. Ato do tė

kenė vlerė vetėm nėse pėrshkohen me shembuj konkret dhe aplikohen nė fusha konkrete.

Ne jemi munduar tė spjegojmė secilin nga standardet mė gjerėsisht. Mė kėte rast, jemi

munduar qė tė mos pėrdorim zhargone profesionale nė mėnyrė qė mendimet e prezentuara tė

jenė sa mė tė qarta, tė kuptueshme dhe transparente.

Sqarimet (spjegimet) poashtu mund tė ndihmojnė tė qartėsojnė se tė gjitha standardet janė tė

ndėrlidhura; pėrseritjet nė paragrafe janė berė me qellim.

1. Tė jetė i vetėdijshėm se kontestet e ndryshme ndikojnė nė mėsimdhėnie dhe nxėnie

Tė jetė i vetėdijshėm pėr strukturėn e ndryshme tė nxėnėsve dhe efektet e tyre: si mosha;

gjinia; gjendja familjare; pjekuria; aftėsitė dhe problemet e nxėnjės ; njohuritė paraprake;

gjendja sociale; marrėdhėnjet nė mes tė nxėnėsve; prejardhja etnike, kulturore dhe

gjuhėsore; gjendja dhe kushtet mentale.

Tė ketė parasysh ndryshueshmėrinė e shkollės: gjendjen e shkollės, numrin e stafit,

madhėsinė dhe konstrukcionin e klasės, mbėshtetjėn nga kolegėt dhe administrata,

dhomat dhe objektet ndihmėse.

Tė ketė parasysh ndryshueshmeritė e veta dhe efektet: pėrvojėn nė mėsimdhėnje,

gjendjen e vet fizike dhe psiqike.

Tė jetė i informuar rreth ligjeve dhe rregulloreve; rreth kornizės sė kurikulės ......

Tė jetė i vetėdijshėm rreth ndryshushmėrisė sa iu pėrketė prindėrve dhe kumunitetit si dhe

efekteve tė tyre: involvimi i prindėrve dhe ndihma e tyre pėr nxėnjėn e fėmijėve, mjedisi i

tyre shoqėroro-ekonomik, multikulturalizmi, kooperimi i tyre me shkollėn dhe me

institucionėt tjera, ndikimet regjionale dhe ato jashtė regjionale.

2. Tė pėrcjell kurrikulėn zyrtare

Tė njeh kurrikulėn dhe lėndėn e vet dhe tė jetė i vetėdijshėm rreth ndėrlidhjės sė

me lėndet tjera si dhe rreth ēėshtjeve ndėrkurikulare siē janė vlerat demokratike,

shkathtėsitė edukative nga jeta, dhe edikimi rreth ambientin;

Qė planet e veta vjetore / mujore / javore dhe ditore t’i bazojė nė kurikul;

Tė shfrytėzojė njohuritė e veta akademike dhe profesionale pėr tė identifikuar

pėrfshirjen e koncepteve kyēe ( thelbėsore) nė fushėn kurikulare dhe tė jetė i

sigurtė se ato qė janė esenciale janė pėrfshirė nė mėsimdhėniėn e tij / saj;

Tė aplikojė njohuritė e veta akademike dhe profesionale qė tė ndėrtojė njėsinė

mėsimore sipas nevojės dhe aftėsive tė nxėnėsve;

Tė vendos rreth renditjės sė temave dhe se sa do tė zgjerohet apo do tė thellohet

nė fushėn lėndore tė cilėn e punon duke u bazuar nė nevojat dhe aftėsitė e

nxėnėsve.

3. Ta njeh lėndėn (lėndet) e vet mirė

Tė ketė njohuri akademike tė mjaftueshme rreth lėndes (lėndėve) sė vet.

Tė dijė se ku tė gjej dhe si tė kėrkojė njohuri mė tė hollėsishme rreth lėndes sė vet, nėse

ėshtė nevoja.

Tė jetė i informuar rreth zhvillimeve dhe ndryshimeve tė lėndes sė vet.

Tė dijė se si tė reduktojė konceptet mė komplekse sipas nivelit qė kėrkon grupi i

nxėnėsve (klasa).

Tė njeh ndėrlidhjen e lėndės sė vet me lėndėt tjera dhe ndėrlidhjen e jetės sė pėrditshme

nė aplikimin e lėndės.

Tė njeh mėnyrat e thjeshta (tė zakonshme) tė interpretimit tė lėndės dhe se si ajo tė

mėsohet nga nxėnėsit ( p.sh. tė shfrytėzojė eksperimente nė lėndėt natyrore-shkencore,

tė ndėrlidhė pėrvojat nga jeta e pėrditshme).

4. Tė krijon njė repertoar tė gjerė tė shkathėtesive profesionale dhe njė stil personal

Tė pranojė se ka njė numėr metodash tė mėsimdhėniės dhe nxėniės si dhe njė numėr

metodash tė ndėrtimit tė orės mėsimore.

Tė njeh dhe shfrytėzojė njė sėrė (repertuar tė gjerė) metodash dhe teknikash tė

planifikimit tė mėsimdhėniės, menaxhimit tė klasės dhe vlerėsimit.

Tė shfrytėzojė aftėsitė e vrojtimit, analizimit dhe interpretimit pėr tė adaptuar planin dhe

mėsimdhėniėn sipas nevojave tė grupit tė nxėnėsve ( klasės ) dhe sipas situatės.

Tė shfrytėzojė me mjeshtri teknikat komunikuese nė mėnyrė qė tė zgjerojė tė kuptuarit e

dyanshėm, zgjedhjen e konflikteve dhe marrjen e vendimeve nė mėnyrė demokratike.

Tė krahasojė stilet e mėsimdhėnjės duke vizituar kolegė tė ndryshėm dhe tė reflektojė

stilėt e tyre. T’i kombinojė ato me pėrvojėn e vet profesionale nė mėnyrė qė tė

pėrmirėsojė mėsimdhėnjėn.

Tė jetė i vetėdijshėm se tė folurit dhe lėvizja mund tė krijojnė atmosferė pozitive dhe

negative nė klasė, dhe tė dij se si t’i shfrytėzojė ato ( p.sh. britma, tė mrrolurit, pėrplasja e

derės). Tė shfrytėzojė aftėsitė joverbale pėr tė pėrmirėsuar mjedisin e tė mėsuarit.

Mėsimdhėniėn ta mbėshtesė nė parimet demokratike dhe tė drejtave tė njeriut.

Tė ketė mirėkuptim dhe njohuri se si tė iu qaset nxėnėsve me nevoja tė posaēme.

5. Tė planifikojė punėn e tij / saj profesionale me kujdes

Ta njoh mirė kurikulėn e lėndės sė vet, relacionet me lėndėt tjera dhe ēėshtjet

ndėrkurikulare.

Tė jetė nė gjendje tė definojė qartė objektivat ( ato akademike dhe profesionale) tė cilat

dėshiron qė nxėnėsit t’i arrijnė dhe tė inicojė aktivitete me qellim tė nxėnjės mė tė mirė

sipas objektivave.

Plani tė jetė i bazuar nė njohuritė e veta si dhe nė njohuritė paraprake tė nxėnėsve.

Tė monitorojė nxėnėsit pėrherė nė mėnyrė qė tė pėrcjell nevojat, pėrparėsitė, dobėsitė,

intereset dhe pėrparimin individual tė nxėnėsve.

Tė ketė njohuri tė mjaftueshme rreth metodave tė ndryshme tė mėsimdhėnjės dhe

mėnyrave tė ndėrtimit tė orės mėsimore.

Tė dijė se si tė aplikojė njohurin e vet nė klasė nė mėnyrėn mė tė pėrshtatshme pėr tė

pėrmbushur nevojat dhe aftėsitė e nxėnėsve si dhe standardėt e kėrkuara sipas kurikulės.

6. Tė menaxhon klasėn mirė

Tė menaxhojė sjelljet nė klasė pėr tė pėrforcuar tė nxėnit.

T’i trajtojė nxėnėsit nė pajtim me ligjet relevante.

Tė jetė i vetdijshėm pėr modelet e ndryshme tė rolit tė mėsimdhėnėsit dhe tė reflektojė

nė mėnyrė kritike nė kėto modele.

Tė njoh nevojat dhe aftėsitė e grupit specifik ( klasės) tė nxėnėsve me tė cilėt ai / ajo

punon.

Tė reflektojė nė mėnyrė kritike nė pikėpamjet e veta ndaj nxėnėsve dhe monitorimit tė

mėsimdhėnjės sė vet.

Tė njoh modele dhe strategji tė ndyshme tė sjelljeve nė grupe si the t’i ndėrtojė dhe t’i

pėrmirėsojė ato.

Ta njoh psikologjinė e fėmijėve dhe teorinė e tė mėsuarit.

Tė jetė nė gjendje tė ndryshojė planin e orės mėsimore duke u mbėshtetur nė vet

obzervimin e vazhdueshėm tė nxėnėsve pėr tė pėrmbushur objektivat e orės mėsimore

ne njė mėnyrė tjetėr.

Tė ofrojė aktivitete tė ndryshme tė tė nxėnit pėr t’i pėrmbushur nevojat e tė gjithė

nxėnėsve duke pėrfshirė edhe nxėnėsit mė nevoja tė posaēme.

7. Tė krijon njė ambient pozitiv tė nxėnjės nė klasė

Tė shfrytėzojė metoda tė ndryshme pėr ti angazhuar nxėnėsit nė mėsimdhėnje dhe

bashkėpunim.

Tė krijojė njė ambient stimulues nė klasė duke ekspozuar punimet e nxėnėsve, modele,

fotografi, etj,

Tė pėrkrah nxėnėsit pėr vetėvlerėsim dhe tė iu shmangėt hutimit (ngatėrrimit) dhe tė

friguarit e nxėnėsve.

Tė punojė nė ndėrtimin e marrdhėnjeve tė besimit dhe kooperimit me student. ???

Tė pranojė idetė dhe kritikat nga nxėnėsit.

Tė pėrfshijė nxėnėsit nė procesin e marrjės sė vendimeve dhe tė jetė konsekuent nė

sjelljet dhe kėrkesat e tij / saj.

Tė jetė transparent ndaj nxėnėsve rreth kėrkesave (nevojave) pėr tė mėsuar dhe kriterėve

tė vlerėsimit .

Tė ketė parasysh rrethanat (kontekstet) pėrsonale tė nxėnėsve dhe situatėn e tė

mėsuarit, ti ndihmojė nxėnėsit nė zgjedhjen e problemeve tė tyre personale brenda

kufijve tė aftėsive tė veta profesionale.

8. Tė njoh dhe aplikojė parimet e ēmuarjės dhe vlerėsimit tė nxėnėsve

T’i kuptojė parimet e vlerėsimit dhe monitorimit si dhe llojet e ndryshme tė vlerėsimit tė

cilat mund tė shfrytėzohen.

Tė jetė nė gjendje tė bėjė monitorimin, vlerėsimin, tė mbaj shenime dhe tė raportojė mbi

aftėsitė, nevojat dhe pėrparimin e nxėnėsve nė mėnyrė individuale.

Tė jetė nė gjendje qė rezultatet e vlerėsimit t’i shfrytėzojė pėr tė vlerėsuar dhe

pėrmirsuar mėsimdhėnjėn si dhe pėr tė pėrmirėsuar standardet nė pėrmbushjen e

rezultateve.

Tė ketė njohuri tė mjaftueshme rreth teknikave tė ndryshme tė monitorimit dhe vlerėsimit

pėr tė parė nėse ėshtė mėsuar materia dhe se sa ėshtė mėsuar

Qė kėrkesat pėr tė mėsuar dhe kriteret e vlerėsimit t’i bėj transparente pėr nxėnėsit.

Qė vlerėsimi tė mos bėhet vetėm nepėrmes testeve gojore dhe me shkrim por vlerėsimi

tė bėhet edhe nepėrmes mes monitorimit tė punės nė grupe, vlerėsimi i projekteve tė

ndryshme, puna nė ekipe; tė vlerėsohet aktiviteti i gjithmbarshėm i nxėnėsve.

Tė vlerėsojė jo vetem rezultatin e punės por edhe procesin e saj.

Rezultatet e vlerėsimit tė nxėnėsve t’iu komunikohen prindėrve rregullisht.

9. Ta shoh veten si njė aktor tė ndryshimeve

Nė nivel klase: tė inicojė inovacione dhe t’i pėrkrah ndryshimet bazuar nė gjykimin

(mendimin) dhe njohuritė e veta profesionale.

Tė pėrkushtojė (shoh vetėn) pėrgjegjėsinė e vet pėr zhvillimin dhe mirėqenjėn e

nxėnėsve tė vet.

Nė nivel shkolle: tė pėrfshijė kolegėt, nxėnėsit, prindėrit dhe komunitetin nė diskutimin e

ēėshtjeve dhe nė aktivitetet tė cilat kanė pėr qellim pėrmirėsimin e jetės dhe ambientit nė

shkollė.

Nė nivel tė pėrgjithshėm: Tė mbėshtesė pėrmirėsimin e arsimit dhe mėsimdhėnjės nė

nivel lokal, regjional, kombėtar dhe ndėrkombėtar.

Tė mbėshtesė rrjetin e zhvillimit tė mėsimdhėnėsve nė tė gjitha nivelet.

Tė pėrcjell zhvillimet regjionale, ndėrkombėtare dhe diskutimet rreth ēėshtjeve tė arsimit,

mėsimdhėniės dhe tė mėsuarit.

10. Tė pėrkrah parimet Demokratike dhe Drejtat Njerėzore

Tė pėrkrah dhe tė veprojė mbi parimet e tolerancės dhe barazisė nė klasė, nė shkollė si

dhe nė ambientin rreth shkollės.

Tė sigurojė tė drejta dhe mundėsi tė barabarta pėr tė gjithė nxėnėsit pa marrė parasysh

gjinin e tyre, pėrkatėsinė etnike dhe religjioze.

Tė sigurojė se nxėnėsit me nevoja tė posaēme kanė tė njejtat tė drejta pėr

arsimim si tė gjithė tė tjerėt. Kjo ka tė bėjė edhe me nxėnėsit qė kanė vėshtirėsi

nė tė mėsuar por edhe nxėnėsit me tė meta qė kanė talent dhe aftėsi tė posaēme.

11. Tė besojė se aftėsimi pėrmanent ngrit aftėsitė (shkathtėsitė) personale.

Tė besojė nė konceptin e tė mėsuarit tė pėrjetshėm. Askush nuk ėshtė asnjėherė i

pėrsosur por gjithmon ēdonjėri mundėt dhe duhet tė pėrmirėsohet vazhdimisht.

Tė mendojė ne mėnyrė kritike rreth mėsimdhėniės sė vet dhe sjelljeve shoqėrore tė veta,

tė monitorojė dhe tė kėrkojė qė gjithnjė ta pėrmirėsojė mėsimdhėniėn e vet duke u bazuar

nė Standardėt e Praktikės Profesionale.

T’i ngrisė vazhdimisht njohuritė e veta akademike dhe profėsionale; p.sh. duke marrė

pjesė nė seminare, duke lexuar literaturė pėrkatėse apo duke pėrcjellur konferenca tė

ndryshme.

Tė mundohet tė implementojė teknologjinė e re me tė cilėn disponon shkolla dhe tė jetė i

informuar rreth zhvillimeve teknologjike dhe tė mjeteve mėsimore.

Tė konsultohėt dhe tė kėmbejė pėrvoja me kolegėt, tė marrė pjesė nė aktivitete tė

ndryshme qė kanė karakter tė zhvillimit profesional, nė nivel shkolle dhe nė nivel

regjional.

Tė kujdesėt pėr zhvillimin profesional dhe pėrsonal tė nxėnėsve dhe kolegėve, tė iu jap

dhe tė pranojė kėshilla dhe rezultate kthyese ( feedback).

12. Ta njoh dhe ta kuptojė bazėn ligjore dhe morale tė profesionit tė vet

T’i njoh dhe t’i kuptojė ligjet dhe rregullorėt pėrkatėse tė profesionit tė vet.

Tė pėrcjell ndryshimet nė ligjet dhe rregullorėt e shkollės.

Tė njoh dhe tė pėrcjell Kodin Etik formal dhe joformal tė profesionit tė vet.

T’i dij pėrgjegjėsit dhe detyrat e veta si mėsimdhėnės i cili gjithnjė do tė merret si model

pėr nxėnėsit dhe komunitetin.

Tė pėrcjell dhe pėrkrah rregullat e shkollės dhe tė angazhohet nė pėrmirėsimin e tyre po

qė se ėshtė nevoja.

Korniza e Re e Kurikulit tė Kosovės

Korniza e kurrikulit dhe filozofia e saj rreth mėsimdhėnjės dhe tė mėsuarit parasheh njė numėr

kėrkesash qė njė mėsimdhėnės duhet t’i pėrmbush nė bazė tė standardeve dhe objektivave qė

paraqet ajo.Elementėt kyēe janė paraqitur nė vijim.Ato korrespondojnė ngushtė me

parashikimet e kėtijė drafti pėr mėsimdhėnėsin e ardhėshėm tė Kosovės tė paraqitura mė

lartė.

Sipas Kornizės sė Re tė Kurrikulit tė Kosovės1, , mėsimdhėnėsit duhet :

T’a kuptojnė lėndėn tė cilėn e japin.

Tė veprojnė si moderatorė tė nxėnjės.

Tė balansojnė metodat e reja dhe ato tradicionale nė mėsimdhėnje dhe vlerėsim.

Tė aplikojnė ēasje konstruktive ndaj mėsimdhėnjės dhe nxėnjės.

Tė zhvillojnė shkathtėsi tė nivelit tė lartė.

Tė pėrdorin metoda pedagogjike tė bashkėpunimit me nxėnėsin nė qendėr.

Tė kenė kujdes nė identifikimin dhe zhvillimin e potencialit individual pėr secilin nxėnės.

Tė iu ndihmojė nxėnėsve tė zhvillojnė vetėbesimin, pėrgjegjėsinė dhe shkathtėsit

shoqėrore.

Tė krijojnė dhe mirėmbajnė njė mjedis pozitiv dhe tė ngroht ku nxėnėsit do tė ndihėn tė

sigurt dhe tė rehatėshėm.

Tė forcojnė zhvillimin e zemėrgjerėsisė dhe tolerancės.

Tė shfytėzojnė udhėzimet e planifikimit pėr zhvillimin dhe implementimin e kurikulit.

Tė krijojnė pėrvojė kuptimplote tė tė mėsuarit per nxėnėsit.

Tė sigurojnė se nxėnėsit me nevoja tė posaēme kanė tė drejtė arsimimi njėsojė si tė

tjerėt.

Tė bėjnė pėrpjekje rreth tė mėsuarit tė pėrjetėshem.

Tė kėrkojnė kooperim me mėsimdhėnėsit tjerė, me familjėn dhe komunitetin e gjerė.

<!--PICOSEARCH_SKIPALLEND-->

1 Kapitujt

 

Dergoni komentet e-mail mbretiB@hotmail.com

mbretiB@hotmail.com            

Dėrgo tė tjerėve

video interesante nga you tube

72 views - 0 comments
117 views - 0 comments
225 views - 0 comments